2011 Vasario 05

Užsienis

JAV ir Rusijos branduolinio nusiginklavimo sutartis įsigaliojo

veidas.lt

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) šeštadienį dalyvavo oficialioje branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties su Rusija įsigaliojimo ceremonijoje, demonstruodama pažangą Vašingtono “perkrovimo” politikoje su buvusia Šaltojo karo priešinininke.

Naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis oficialiai įsigaliojo, kai H.Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį apsikeitė ratifikavimo dokumentais Vokietijos mieste Miunchene, kuriame vyksta saugumo konferencija.

“Šiandien mes apsikeitėme sutarties, kuri mažina branduolinį pavojų rusams ir amerikiečiams, taip pat ir pasauliui, ratifikavimo dokumentais”, – pasakė H.Clinton.

JAV diplomatijos vadovė pareiškė, kad ši sutartis yra dar vienas bendradarbiavimo “atviromis akimis” tarp karinių galybių pavyzdys – “dalis kelionės, kurią mes tęsiame ilgiau nei 60 metų”.

S.Lavrovas Miuncheno konferencijoje sakė, kad naujoji SART “sustiprins tarptautinį stabilumą”.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) 2009 metais šiame kasmetiniame aukštų gynybos pareigūnų susitikime išreiškė Vašingtono norą paspausti “perkrovimo” mygtuką santykiuose su Rusija, kurie buvo atšalę per ankstesnio JAV prezidento George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) kadenciją.

“Kalbant apie mygtuką, kuris kėlė mums didžiausią nerimą daugelį metų – tą, kuris pradėtų branduolinį naikinimą – šiandien žengėme dar vieną žingsnį užtikrinant, kad jis niekada nebūtų paspaustas”, – pabrėžė H.Clinton.

JAV administracija gyrė naująją START, vadindama šią sutartį esminiu elementu santykiams su Maskva pagerinti, taip pat svarbiu žingsniu įgyvendinant JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų.

Pagal šią sutartį abi šalys įsipareigoja per ateinantį dešimtmetį sumažinti 30 proc. turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių. Kiekviena šalis pasižadėjo pasilikti ne daugiau nei 700 naudojimui paruoštų didelio nuotolio balistinių raketų ir sunkiųjų bombonešių.

Ankstesnė START, pasirašyta 1991 metais, nustojo galiojusi 2009 metų pabaigoje, kai abiejų šalių požiūriai į tolesnį nusiginklavimo procesą labai skyrėsi.

Daugelis analitikų mano, jog naujas ginkluotės mažinimo etapas iš esmės tėra simbolinis, nes tikimybė, kad mūsų laikais bus panaudoti strateginiai didelio nuotolio ginklai, yra labai menka.

Tačiau ši sutartis yra svarbus atspirties taškas pradėti svarbesnes diskusijas dėl mažesnės galios, tačiau potencialiai pavojingesnių taktinių branduolinių užtaisų ir kitos modernios ginkluotės.

Jungtinių Valstijų ir Rusijos branduoliniai arsenalai sudaro 90 proc. visų pasaulyje esančių branduolinių ginklų.

H.Clinton sakė aptarsianti su S.Lavrovu “tolesnius ginklų kontrolės klausimus”, tarp jų dėl mažo ir vidutinio nuotolio raketų bei naudojimui neparuoštų branduolinių ginklų.

Pagal naująją START bus atnaujintos itin svarbios stebėsenos procedūros, o abi šalys turės rasti kompromisą dėl NATO sprendimo kurti priešraketinės raketos skydą Europoje.

JAV Senatas ir Rusijos Valstybės Dūma priėmė kai kurių neįpareigojančių START priedų, leidžiančių savaip įgyvendinti pirmąją per pastaruosius 20 metų sutartį dėl branduolinio nusiginklavimo tarp abiejų buvusių Šaltojo karo priešininkių.

Daugiausiai nesutarimų kyla dėl Vašingtono sprendimo įgyvendinti planus dėl Europos priešraketinės gynybos sistemos, kuri, pasak Pentagono, būtų skirta apsiginti nuo branduolinių raketų, kurios gali būti paleistos iš “piktadarių valstybių” – tokių kaip Iranas.

Rusija baiminasi, kad šis priešraketinis skydas ilgainiui gali virsti puolamuoju ginklu, tačiau sutiko išnagrinėti galimybes dalyvauti kuriant šią sistemą – su sąlyga, kad Maskva bus laikoma lygiaverte partnere.

“Mes visiškai aiškiai pasakėme: mes nesiimsime jokių apribojimų mūsų raketinės gynybos atžvilgiu, – sakė H.Clinton. – JAV vyriausybė padarys viską, ko reikia amerikiečiams, mūsų ginkluotosioms pajėgoms, mūsų draugams ir sąjungininkams apsaugoti nuo išpuolių iš šalių, esančių už Europos ribų.”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...