2011 Vasario 04

Energetika

Kremlius turės derintis prie naujų Europos energetikos taisyklių

veidas.lt

Konkurenciją skatinančio Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas Europoje vers Rusiją pamažu prisitaikyti prie naujų energetikos politikos taisyklių, mano Maskvos Carnegie centro ekspertas Andrejus Riabovas.

Tačiau jis pabrėžė, kad artimiausiu laikotarpiu Rusijos vadovybė dės visas pastangas išlaikyti didelę dalį šalies biudžeto pajamų užtikrinančią dabartinę energetikos politiką, kuri remiasi dujų ir naftos eksportu kontroliuojant vamzdynus.

Eksperto nuomone, Lietuvos pastangos įgyti didesnę energetinę nepriklausomybę pasinaudojant ES taisyklėmis dabar įneš įtampos į dvišalius santykius, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu gali duoti priešingą – teigiamą – rezultatą.

“Šiuo atveju Maskvoje nebuvo suteikta didelės reikšmės posūkiui Europos politikoje, kad visai energetikos politikai taikomas naujas standartas ir () visos šalys, kuriose yra kokių nors nukrypimų nuo šio projekto, anksčiau ar vėliau privalės jas palikti ir pereiti prie bendrų normų”, – Lietuvos žurnalistams Maskvoje sakė A.Riabovas.

“Aplinkybių verčiama Rusijos valdžia po kažkurio laiko bus priversta peržiūrėti savo nuostatas ir mokytis žaisti pagal naujas europines taisykles”, – sakė ekspertas.

Anot jo, sprendžiant energetines problemas Rusijos vadovybė kol kas laikosi tradicijos linijos, paremtos dvišalėmis derybomis su atskiromis ES šalimis, ir nėra pasiruošusi dirbti aplinkoje, kurią turėtų sukurti Trečiasis energetikos paketas.

“Trumpuoju laikotarpiu mūsų laukia pakankamai sunkios derybos, santykiai. Aš neatmetu ir kokių nors politinių nepasitenkinimo demaršų”, – sakė A.Riabovas, paklaustas, kaip Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas paveiks Rusijos santykius su Lietuva.

“Mano nuomone, užduotis diplomatams slypi tame, kaip sumažinti neigiamas pasekmes. Jos bus, tai neišvengiama”, – kalbėjo politologas.

Tačiau jis pabrėžė “visiškai sutinkantis”, jog Lietuvoje įgyvendinus Maskvą dabar erzinančią ES direktyvą vėliau tai gali tapti vienu iš pretekstų santykiams pagerėti, nes sumažės galimybės politizuoti energijos išteklių tiekimo klausimus.

ES tikisi, kad vadinamajame Trečiajame pakete įtvirtintas tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų nuosavybės elektros ir dujų sektoriuose didins konkurenciją, vartotojų pasirinkimą ir energetinį saugumą.

“Man atrodo, antroji problema yra istorija. Jos reikia imtis, ypač po Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimo”, – teigė A.Riabovas.

Kalbėdamas apie Baltijos šalių santykių su Rusija perspektyvas, jis teigė, jog apie šias valstybes politinėse diskusijose Maskvoje nuolat nekalbama.

“Jei yra kokių nors įvykių, problemų, atsiranda ir diskursas, kai problemos nutolsta, dingsta ir diskursas. Dabar jau nebekalbama bendrai apie Baltijos šalis, kadangi yra skirtingi interesai ir prieigos būdai”, – sakė politologas.

“Tačiau kas liečia Rusiją ir šį Europos regioną, pastaruoju metu pastebimi šiokie tokie teigiami postūmiai. Jie susiję ne su kokiais nors vertybiniais pokyčiais, o išskirtinai su eksporto bei įsitvirtinimo Europoje ir pasaulyje siekiančio Rusijos elito pragmatiniais interesais”, – dėstė ekspertas.

Pasak jo, pokyčius lemia bandymai santykius “pragmatizuoti”, nes Lietuva, Latvija ir Estija yra Rusijai ekonominiu požiūriu strategiškai svarbiame Baltijos jūros regione.

“Tai ryškiau matosi Rusijos ir Latvijos santykiuose, ypač po prezidento Valdžio Zatlero vizito. Buvo ir bandymas sukurti istorinių klausimų komisiją. Nesiimu svarstyti, kiek tai sėkminga. Buvo ambasadoriaus Latvijoje Vešniakovo pareiškimas dėl okupacijos, ne tiesioginis, bet suteikęs spaudai dingstį interpretuoti”, – sakė A.Riabovas.

Vis dėlto, jo nuomone, klausimas, kaip teigiamus impulsus paversti ilgalaike dvišalių santykių strategija, lieka.

“Manau, kol kas idėjų, kaip tą padaryti, nėra. Yra tik impulsai”, – kalbėjo ekspertas.

Pasak jo, ilgalaikės strategijos atsiradimą gali paskatinti ne tik šalių vyriausybės ar stambios kompanijos, bet ir vidutinis verslas bei nevyriausybinės organizacijos.

“Jei šiuose procesuose bus dinamikos, po tam tikro laiko bus galima kalbėti apie kažkokią ilgalaikę strategiją santykiuose su Baltijos šalimis, o tarp jų ir Lietuva” , – reziumavo A.Riabovas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...