2011 Sausio 20

Socialiniai projektai

Provinciją gaivinantys verslininkai

veidas.lt

Jei ne jie, Lietuvos provicijos regionai šiandien būtų dar pilkesni, skurdesni ir nykesni. Kalbame apie verslininkus, kurie ne tik žodžiais, bet ir veiksmais bei savo pinigais stengiasi, kad gyvenimo kokybė įvairiuose šalies miesteliuose ir gyvenvietėse gerėtų.

Žinoma, atokiose šalies vietovėse naujas darbo vietas kuriančių verslininkų šiandien nykstamai mažai, o savo lėšomis puoselėjančių viešąją vietos infrastruktūrą dar mažiau – kelios dešimtys. Verslininkai pripažįsta, kad ekonominio pakilimo metais socialiniams projektams skirdavo daugiau lėšų, tačiau esą dabar tam skiriama daugiau laiko.

Bendruomenės gerovė – dalis verslo sėkmės

Vienkartines kvėpavimo sistemas gaminančios bendrovės “Intersurgical” vadovą Sigitą Žvirblį galima pavadinti Pabradės globėju ir geriausiu provincijos gaivinimo pavyzdžiu. Įdarbinęs apie 900 pabradiškių, įmonės vadovas laikosi nuostatos: jei Pabradėje visiems bus geriau, tai ir įmonei bus geriau.

“Esame gamybos įmonė, dirbanti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Darbo kokybė priklauso nuo žmonių. Ir jeigu įmonę turime šioje vietovėje, tai esame suinteresuoti, kad joje dirbtų kuo daugiau vietos gyventojų. Kuo daugiau vietinių supras įmonės tikslus ir siekius, tuo įmonei bus geriau. Nuo to, kaip žmonės įsivaizduoja savo ateitį, labai priklauso jų aplinka, gyvenamoji vietovė”, – įsitikinęs S.Žvirblis.

Todėl jo vadovaujama bendrovė remia Pabradės “Ryto” gimnaziją, vaikų globos namus, polikliniką, Pabradės futbolo komandą ir vaikų klubą, prisidėjo prie naujos bažnyčios statybos. Naujausias “Intersurgical” socialinis projektas – kartu su savivaldybe Europos Sąjungos lėšomis įkurtas Pabradės kultūros ir sporto centras. “Lietuvos ateitis – ne tik didmiesčiuose, bet ir periferijoje. O kai per Lietuvą keliaujantys ir į Pabradę užsukantys žmonės pamatys mūsų pavyzdžius, galbūt tai bus paspirtis ir kitiems regionams plėstis”, – svarsto pašnekovas.

Kitas unikalus socialinės atsakomybės pavyzdys – jau ketverius metus iš eilės vienos didžiausių Lietuvos chemijos įmonių “Lifosa” kasmet su Kėdainių savivaldybe sudaroma sutartis. Pagal ją vaikų ir jaunimo sveikatinimui įmonė kasmet skiria daugiau nei po milijoną litų. Praėjusiais metais buvo nuspręsta imtis naujo 20 mln. Lt vertės daugiafunkcio laisvalaikio centro statybos, tiesa, su sąlyga, kad pusę sumos skirs savivaldybė.

“Lifosos” generalinis direktorius Jonas Dastikas pasakoja, kad savivaldybei neatradus lėšų buvo bandoma gauti Europos Sąjungos paramą, tačiau dėl nežinomų priežasčių finansavimo negauta, ir tokio laisvalaikio centro statyba atidėta ateičiai. “Socialinė bendrovės atsakomybė grindžiama siekiant, kad visuomenė augtų sveika, bendruomenės gyvenimo kokybė gerėtų, o jos nariai norėtų dirbti “Lifosoje”, – paaiškina J.Dastikas.

Paklaustas, kodėl kai kurie miesteliai, kuriuose taip pat veikia didelės gamybos bendrovės, atrodo nykiai, juose beveik nesama pramogų, laisvalaikio, kultūros įstaigų, merdi socialinis gyvenimas, S.Žvirblis sako, kad daugeliu atveju tai priklauso ir nuo vietos valdžios požiūrio.

“Norint gaivinti periferiją, verslininkus būtina palaikyti, pavyzdžiui, suteikti jiems mokesčių lengvatų. Tada atsirastų naujų darbo vietų, kiltų ir periferijos gyvenimo lygis. Nereikia iš karto sukurti šimto darbo vietų. Iš pradžių sukurtos kelios darbo vietos gali tapti gaivinimo grandinės pradžia. Žmonės nori matyti teigiamų pokyčių savo mieste, savo miestelyje, todėl jeigu valdininkai yra sukūrę kažkokias regionų plėtros strategijas, tai jos bus efektyvios tik tuomet, kai apie jų rezultatus kalbės žmonės”, – įsitikinęs S.Žvirblis.

Regiono gerovė priklauso ir nuo verslo sėkmės

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas teigia, kad verslininkus galima suskirstyti į dvi grupes: vieni, plėsdami savo verslą, kurdami darbo vietas, gerindami infrastruktūrą, statydami naujus statinius, tvarkydami aplinką, kurdami pridėtinę vertę, kartu kelia ir viso regiono lygį. O kita dalis verslininkų – tai savo gyvenimo tikslus pasiekę žmonės, kuriems malonumą teikia bendruomeniškumo puoselėjimas, gyvenimo kokybės gerinimas.

Pasak R.Malinausko, skirtinga įvairių regionų gerovė daugeliu atveju priklauso nuo tame regione veikiančio verslo sėkmės, bet nemažai įtakos tam turi ir vietos valdžios požiūris. “Jeigu vietos valdžia suverslu bendrauja, tariasi, ieško sąlyčio taškų, iš karto matomi ir rezultatai”, – įsitikinęs Druskininkų meras.

Paprašytas išskirti unikalias verslininkų iniciatyvas Druskininkų savivaldybėje, jis nurodo jau ketvirtus metus organizuojamą ir verslininkų remiamą Alytaus regiono mokyklų klasių sporto čempionatą, skirtą ne tik mero taurei laimėti, bet ir kelialapiams į užsienio šalis iškovoti.

Kitame šalies pakraštyje neseniai baigėsi bendrovės “ORLEN Lietuva” kartu su vietos verslininkais ir savivalda organizuotas socialinis projektas “Sušildykime sielas”. Pasak Mažeikių verslininkų asociacijos prezidento Kęstučio Bartkevičiaus, sunkmetis sumažino verslininkų skiriamų lėšų į bendruomenės gerovės kūrimą dalį, tačiau dar labiau tapo vertinamas bendravimas. Pernai mažeikiškius dar labiau suvienijo verslininkų iniciatyva įkurtas Mažeikių sporto centras.

Kada verslas randa lėšų infrastruktūrai gerinti

Daugelyje skurdesnių rajonų iš verslininkų jokių grandiozinių projektų, jokių laisvalaikio ar sporto centrų nesitikima. Čia provincijos gaivintojais vadinami visi verslininkai, kurie sukuria naujų darbo vietų.

Taip yra ir Tauragėje. Jos apskrities verslininkų asociacijos valdybos pirmininką Darių Stankų neabejotinai galima vadinti periferijos gaivintoju, nes jam pavyko pasiekti, kad pagrindinis partneris iš Švedijos visą savo gamybą perkeltų į Tauragę. Taigi šiandien po Tauragės industrinio parko stogu, 30 tūkst. kv. m plote, sėkmingai veikia keturios su užsienio kapitalu susijusios bendrovės, kuriose dirba apie 500 darbuotojų. Tai švediško kapitalo bendrovė “Trelleborg Engineered Systems Lithuania”, Lietuvos ir Danijos UAB “Tauraplastas”, norvegiško kapitalo UAB “Egersund Net” ir industrinio parko sumanytoja UAB “Švytis”.

Pasak D.Stankaus, visos bendrovės pernai plėtėsi, tą daryti ketina ir šiemet. Planuojama, kad šiemet Tauragės industriniame parke įsikurs dar viena bendro Lietuvos ir užsienio kapitalo metalo gaminių gamybos įmonė.

Pasak Tauragės verslininkų asociacijos atstovo, kai verslas dirba sėkmingai, jam negaila lėšų ir savo krašto infrastruktūrai gerinti. “Verslininkų asociacijoje kasmet organizuojame geriausios įmonės konkursą, o pernai įsteigėme socialiai atsakingo verslo nominaciją. Ji buvo skirta vietos verslininkui, bendrovės “Ežeruona” vadovui Antanui Venckui, kuris pernai savo privačiame miške ir papildomai iš savivaldybės išsinuomotoje teritorijoje įrengė laisvalaikio parką su įvairiais nemokamais atrakcionais”, – pasakoja D.Stankus.

Tokių pavyzdžių galima rasti kiekviename rajone. Gaila, kad jų mažoka. Regionų merai norėtų, kad provincijos gaivinimo virusu užsikrėstų ne dešimtys, o šimtai Lietuvos verslininkų, juk geriems tikslams paaukoti pinigai visada sugrįžta. Beje, neretai prie gyvenimo kokybės gerinimo provincijoje galima prisidėti ir ne vien pinigais. Kartais užtenka idėjų, iniciatyvos, bendro darbo, pagalbos gaunant ES paramą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...