Mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvoje šiuo metu yra vienos pigiausių Europoje. Remiantis pernai Briuselyje išleista Europos Komisijos (EK) ataskaita, iš 27 valstybių, pigesniu mobiliuoju ryšiu gali pasigirti tik Latvija, Bulgarija ir Kipras. 2009 m. vidutinė pokalbio minutės kaina Lietuvoje buvo 18 ct, o tai net du kartus mažiau už Europos vidurkį.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, palyginti su 2009 m. šįmet vidutinė mobiliojo ryšio kaina sumažėjo dar 30 proc. – nuo 17,9 ct/min. iki 12,5 ct/min.

Priminsime, kad mobilusis ryšys Lietuvoje atsirado 1995 m., tačiau kaip teigia RRT atstovai, mobiliojo ryšio abonentų sparčiau daugėti pradėjo tik 1999 m., į rinką atėjus naujiems dalyviams. Tai lėmė konkurenciją, o kartu ir kainų mažėjimą. Ir “Omnitel”, ir “Bitė”, ir “Tele2″ natūraliai ėmė konkuruoti dėl to, kurios iš bendrovių vadybos modelis pasirodys inovatyviausias ir, kaip žinoma, pelningiausias.

Rinkos tyrimų benrovės SIC vadovės Jurgos Verikienės teigimu,  mobiliojo ryšio kategorija per dešimt metų pakeitė savo statusą iš “premium” į kasdienio vartojimo sritį. Dėl itin atpigusio mobiliojo ryšio Lietuvoje nuopelnus dažniausiai sau prisiskirti bando bendrovė “Tele2″, kurios atstovai įrodinėja, kad jiems pavyko išsikovoti mažiausios kainos teritoriją ir taip pavyti ir net aplenkti senbuves. Vėliau į rinką įžengusiems ryšio paslaugų teikėjams “Eurocom” ar “Teledema” tapti rimtais trijų pagrindinių operatorių konkurentais vis nepavyksta.

Jeigu palygintume mobiliojo ryšio kainas su “The Economist” skelbiamu “BigMac” indeksu, sužinotume, kad prieš dešimtmetį už vieno “BigMac” kainą mobiliuoju telefonu būtume galėję kalbėti kiek daugiau nei 3 minutes, 2009 m. už vieno “BigMac” kainą jau galėjome kalbėti pusvalandį, o šių metų viduryje – kone visą valandą.