2010 Gruodžio 09

Paveldas

Lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje labiau rūpinamasi tradicine architektūra

veidas.lt

Lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje labiau rūpinamasi tradicine architektūra nei rusiškoje, sako Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo centro ekspertas Geraldas Collinas (Žeralas Kolenas).

Padėtį abiems valstybėms priklausančiose nerijos dalyse šią savaitę su kolege Eeva Ruoff (Eva Ruof) vertinęs specialistas BNS teigė esąs sužavėtas tenykščio kraštovaizdžio: “Labai labai įspūdinga”.

Ekspertai pastarosiomis dienomis Lietuvos pusėje apžiūrėjo apsauginį kopagūbrį, lankėsi Naglių gamtos rezervate, Nidos etnografiniame sektoriuje, Juodkrantėje, dalyvavo darbiniame susitikime su Aplinkos ministerijos, Rusijos,Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Klaipėdos ir Neringos savivaldybių atstovais.

“Iškilo daug klausimų, susijusių su vietų priežiūra abiejose pusėse, bet tai normalu”, – susitikimus su vietos pareigūnais apibūdino G.Collinas.

Prieš atvykdami į Lietuvą, gamtos ir kultūros paveldo specialistai lankėsi Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje. G.Collinas BNS sakė pastebėjęs skirtumų abiejose pusėse, tačiau teigia, jog galbūt toks įspūdis susidarė dėl to, kad maršrutus sudarę pareigūnai ekspertams aprodė ne viską.

“Galbūt neaplankėme visko – apžiūrėjome tai, ką mūsų kolegos parinko. Sakykime, Lietuvos pusėje daugiau dėmesio skiriama tradicinei architektūrai nei Rusijos. Bet tikriausiai mūsų apsilankymas Rusijoje nebuvo toks produktyvus”, – svarstė UNESCO atstovas.

Anot jo, ataskaita apie padėtį Kuršių nerijoje su rekomendacijomis po diskusijų turėtų būti paviešinta birželį.

Ekspertai teigia, kad tokie būklės vertinimai įprastai atliekami kas penkerius metus.

Pernai UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertai Kuršių nerijoje lankėsi Lietuvos institucijų kvietimu, ir tai nebuvo tradicinis būklės įvertinimas. Tuomet jie nustatė, kad Neringos ir Klaipėdos savivaldybių planai neleidžia užtikrinti pusiasalio išsaugojimo.

Lapkričio mėnesį sukako 10 metų, kai Kuršių nerija buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą šalia kitų pasaulinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...