– Kurių Vyriausybės vadovų vykdyta politika, Jūsų požiūriu, iškelia juos virš vidutinio lygio?

– Sunkus klausimas. Sakyčiau, kad Andrius Kubilius šią savo kadenciją, nes daro tai, ką ir reikėjo daryti, nors bėdų, žinoma, turi.

Gal tai nuskambės keistokai, bet išskirčiau ir Adolfą Šleževičių. Nors apie jį pasakyta daug blogų žodžių, kurių daugelis pelnyti, vis dėlto jis nebuvo toks blogas, kaip piešiama. A.Šleževičiaus pastangomis tuometė LDDP tapo kapitalistine partija. Pamenu, savo kadencijos pradžioje jis dar bandė kažką užsiminti apie įvairias dotacijas, bet iš karto gavo per nagus nuo Tarptautinio valiutos fondo, tad gretai šias mintis metė. Po to A.Šleževičiaus Vyriausybės požiūris į biudžetą tapo atsakingas. Sunku pasakyti, kiek prie to prisidėjo ir tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas, bet galima sakyti, kad juodu su A.Šleževičiumi kartu palaidojo Lietuvos kairiąją partiją ir daugiau jokių LDDP žaidimų darbininkų ir valstiečių korta nebebuvo. Nors tokia politinė retorika buvo naudojama, bet Vyriausybės veiksmai vedė Lietuvą laisvosios rinkos ir kapitalizmo keliu. Tai labai svarbu.

Išskirtinas ir A.Kubilius, kuris abu kartus į premjero postą atėjo tuo metu, kai Vyriausybei reikėjo tvirtos rankos traukiant šalį iš krizės ir užsispyrimo vykdant reformas. Nors už tai jis nebuvo mėgstamas, netrukus po pirmosios A.Kubiliaus kadencijos pabaigos 2000-aisiais žmonės pripažino teigiamą jo vaidmenį.

Neabejoju, kad ateityje bus pripažinti ir dabartiniai A.Kubiliaus nuopelnai, nepaisant jo paties ir jo vadovaujamos Vyriausybės nesugebėjimo bendrauti su visuomene. A.Kubiliaus taupymo politika neabejotinai prisidėjo prie valstybės finansų stabilizavimo.

Kai jis atėjo į Vyriausybę 2008-ųjų pabaigoje, visi tik ir kalbėjo apie lito devalvavimą. Dabar jau metai, kai jokių kalbų apie lito nuvertinimą nebėra.

– Kokia tikimybė, kad A.Kubilius gali būti anksčiau laiko atstatydintas iš premjero pareigų?

– Nematau tam jokių priežasčių. Pirma, kol sunkmetis, opozicija nenori perimti valdžios. Kuo ilgiau valdo dabartinė Vyriausybė, kuo labiau tolsta pasaulinė krizė, tuo daugiau šansų, kad Lietuvos ūkis augs. Labai realu tikėtis, kad po dvejų metų, kai vyks Seimo rinkimai, ekonomika jau bus atsigavusi. Štai tuomet opozicija ir bandys perimti Vyriausybę.

Antra, be priešlaikinių Seimo rinkimų dabartinė opozicija nėra pajėgi sudaryti tvarios valdančiosios daugumos, nes yra pernelyg marga ir neturi jokios bendros programos. Tad Vyriausybė, jei ir atsirastų, būtų labai trapi. Jeigu priešlaikiniai Seimo rinkimai vyktų dabar, socialdemokratai turėtų galimybę gauti 19–20 proc. balsų ir sudaryti Vyriausybę. Bet paskelbti pirmalaikius rinkimus gali tik Seimas, o aš abejoju, kad šiuo metu būtų galima surinkti 85 parlamentarų balsus už Seimo paleidimą.