2010 Rugsėjo 30

Baletas

Baleto scenoje reikalingi jauni ir talentingi

veidas.lt

Šią savaitę Nacionalinis operos ir baleto teatras žiūrovus kviečia į keturis spektaklius, skirtus Lietuvos baleto 85-erių metų sukakčiai. Trečiadienį jubiliejinį spektaklių ciklą simboliškai pradės Leo Delibes baletas “Kopelija” – vaidinimas, kuris 1925 m. gruodžio 4-ąją Kaune tapo pirmuoju nacionalinio baleto spektakliu. Ta proga šį pavasarį NOBT buvo pristatyta nauja “Kopelijos” versija, kurios autoriai – choreografas Kirilas Simonovas ir scenografas Michailas Šemiakinas.

Kopelijos vaidmenį šiame spektaklyje nepriekaištingai atliko viena dabartinės lietuvių baleto trupės lyderių – grakščioji Olga Konošenko.

Kituose baleto savaitės spektakliuose laukiama svečių – žymių baleto šokėjų iš Rusijos: Olesios Novikovos ir Leonido Sarafanovo, Anastasijos ir Deniso Matvijenkų, Svetlanos Lunkinos ir Nikolajaus Tsiskaridzės duetų. “Tokioms pasaulinėms žvaigždėms, kaip L.Sarafanovas ar N.Tsiskaridzė, tikrai nelengva rasti kelias dienas įtemptame pasirodymų tvarkaraštyje kelionei į Lietuvą. Tačiau jie atvyksta ir milžiniškų honorarų už savo pasirodymą Vilniaus scenoje tikrai neprašo”, – “Veidui” pasakojo NOBT baleto meno vadovė Tatjana Sedunova.

Keturiasdešimtmetis artistas – pensininkas

Šiuo metu, pasak T.Sedunovos, Nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjų trupėje – 68 artistai. Meno vadovė neslepia, kad ne visi vyresnio amžiaus trupės nariai tiek dėl savo sveikatos, tiek dėl atlikimo lygio tebėra tinkami didžiajai scenai. “Tačiau į gatvę jų nevarome, nes tokie žmonės, atidavę kūrybingiausius metus Lietuvos baletui, paprasčiausiai liktų be duonos kąsnio. Tik išdirbę 20 metų teatre jie įgyja teisę gauti rentą. Tik šios rentos dydis irgi neleidžia baleto veteranams laikytis oriai: kaip šiandien gali pragyventi už pusę tūkstančio litų per mėnesį?” – klausia T.Sedunova.

Jai pritaria ir garsus šokėjas, dabar – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojas baleto klausimais Edvardas Smalakys. “Baleto artisto specialybė išskirtinė: čia kuo jaunesni žmonės turi tapti kuo aukštesnio lygio profesionalais. Juk į jauną kūną scenoje žiūrėti įdomiau. O keturiasdešimtmetis šokėjas tampa nebereikalingas. Kadangi pedagoginio darbo susirasti nėra paprasta, verčiasi kaip kas moka: vieni parduoda butus mieste ir važiuoja gyventi į kaimą, kiti užsiima atsitiktiniais darbais. Yra valstybių, kuriose jau 25–30 metų sulaukę baleto artistai gauna lėšų naujai profesijai įgyti, tačiau Lietuvoje jokios šokėjų perkvalifikavimo sistemos nėra. Ypač sunku šeimoms, kuriose abu – ir vyras, ir žmona – baleto artistai: jie neturi galimybių išlaikyti besimokančių savo atžalų”, – pasakoja baleto veteranas.

Žinoma, yra ir išimčių: pasak T.Sedunovos, 64-erių metų šią vasarą sulaukęs Vytautas Kudžma vis dar pasirodo spektakliuose, jis reikalingas trupei ir kaip patyręs repetitorius.

Teatrui reikalingi geriausi

E.Smalakys “Veidui” užsiminė ir apie tai, kad iš keturių šiųmetinių mokyklos baleto skyriaus abiturientų į Nacionalinį operos ir baleto teatrą dirbti nebuvo pakviestas nė vienas. “Du mūsų moksleiviai pateko į Kauno valstybinio muzikinio teatro trupę, ką veikia kiti du – nežinau”, – prisipažino pedagogas.

Jis svarsto, kad galbūt patys auklėtiniai pristigo iniciatyvos, o gal turėjo kitokių gyvenimo planų. “Ryškių asmenybių paprastai neatsisako niekas”, – neslepia E.Smalakys.

Šįmet į baleto klasę vėl priimta 12 mokinių. “Atsirenkam geriausius, tačiau artistais tampa tie, kurie turi duomenis ir ateina žinodami, ko nori. O tokių vaikų – vienetai. Daugelį mamos į atrankas veda arba dėl mokyklos prestižo, arba siekdamos įgyvendinti savo pačių neišsipildžiusias svajones”, – pasakoja baleto pedagogas.

T.Sedunova teigia, kad jauni artistai prestižinei Lietuvos trupei reikalingi, tačiau nacionalinio teatro vardas įpareigoja: “Netgi kordebaletui šiais laikais tinka tik puikiai parengti šokėjai, o šiųmetė baleto skyriaus laida buvo silpnoka – tą pripažino ir patys pedagogai. Gabiausi skyriaus auklėtiniai teatro scenoje pradeda karjerą dar būdami moksleiviai – pavyzdžiu galėtų būti septyniolikmetė balerina Grytė Dirmaitė. Artistus priimam konkurso tvarka, o pasiūlymų sulaukiam iš daugelio šalių. Lietuvos šokėjams taip pat nėra kliūčių įsidarbinti užsienyje. Būna, kad emigrantai po kurio laiko vėl prašosi į mūsų teatrą. Tarkim, šiandien labai džiaugiamės sugrįžusia gabia balerina Kristina Gudžiūnaite”, – pasakoja T.Sedunova.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...