Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9416 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 27,6 proc. Gaisruose žuvo 141 žmogus (pernai per tą patį laikotarpį – 134), o 135 gyventojai (111) buvo traumuoti.

Įvertindami tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse žuvo daug daugiau žmonių negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius.

1467 gaisrai (arba 15,6 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 114 žmonių. Be to, 812 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc.), 827 kartus degė transporto priemonės (8,8 proc.), 68 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,2 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,7 proc.), žolės, ražienų deginimas (8,7 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,4 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Nors gaisrai, kilę dėl žaibo iškrovos, sudaro tik 1,4 proc. visų gaisrų, šiemet jų kilo 133 (pernai per tą patį laikotarpį – 50).