Nors pirmąjį 2010 m. pusmetį verslas teigiamų tendencijų ir nestokojo, bet apie esminius pokyčius kalbėti dar gerokai per anksti.

“Creditinfo” atlikta ekonometrinė sektorių analizė rodo, kad pusės įmonių pajėgumas vykdyti finansinius įsipareigojimus yra silpnas, o ketvirtadalis iš jų yra ties bankroto riba. Tačiau kita dalis įmonių yra žemos ir vidutinės mokumo rizikos. Būtent šios įmonės ir yra “varikliukas”, padedantis verslui judėti į priekį.

Pagrindiniai penki žemos ir vidutinės mokumo rizikos įmonių sektoriai yra komunalinių paslaugų, prekybos, paslaugų, apdirbamosios pramonės ir žemes ūkio. Tačiau ir juose esama tokių įmonių, kurių finansinė padėtis labai stipriai skiriasi – vienų labai bloga, o kitų, atvirkščiai – itin gera.

Komunalinių paslaugų įmonės yra natūraliai atsparios sunkmečiui. Jų sėkmingai veiklai taip pat turi įtakos ES ir valstybės parama. Todėl šiam sektoriui prognozuojamos teigiamos perspektyvos.

Prekybos įmonės, orientuotos į pirmo būtinumo prekes, turėtų išlaikyti teigiamas tendencijas. Ne pirmo būtinumo prekių segmentui – transporto priemonėms, drabužiams – ir toliau numatomos trumpalaikės perspektyvos, nors automobilių prekyboje jau pasirodė pirmųjų atsigavimo požymių. O vietinei rinkai paslaugas teikiančių įmonių ateities galimybės priklausys nuo jų novatoriškumo ir noro išnaudoti potencialą.

Apdirbamosios pramonės – maisto ir gėrimų gamybos įmonėms –  ilgalaikės prognozės numatytos teigiamos, tačiau trumpalaikės – dar nieko gero nežada. Tikimasi, kad pieno perdirbimo įmonės dar šiais metais sugrįš prie pelningos veiklos. Žuvies perdirbėjai dėl eksporto sėkmingai veikė ir sunkmečio laikotarpiu, o atsigaunančios užsienio rinkos artimiausiu metu padėtį turėtų tik pagerinti.

Mėsos perdirbimo įmonės patyrė veiklos nuosmukį ir artimiausios jų perspektyvos išlieka neigiamos, lygiai kaip aprangos ir tekstilės gamybos įmonių. Tokia pat padėtis prognozuojama ir į vietinę rinką orientuotoms medienos apdirbimo įmonėms, jau patyrusioms bankrotų bangą.

Palanki situacija, kalbant apie ilgalaikes ateities galimybes, turėtų susidaryti žemės ūkiui, kuris taip pat nestokoja ES ir valstybinės paramos, be to, jam teigiamos įtakos turi kylančios maisto produktų kainos. Tačiau artimiausiu metu dėl silpnos vidinės paklausos, naujos importo muitų sistemos (su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu) bei nepalankių gamtos sąlygų, visiško atsigavimo dar teks palaukti.

Transporto sektoriuje pastebimos teigiamos tendencijos. Statistikos departamento 2010 m. I ketvirčio duomenimis, auga pajamų ir įmonių skaičius, didėja pelningų įmonių dalis.

Kita medalio pusė – sektoriai, tempiantys šalies verslą žemyn. Tai nekilnojamojo turto ir statybų įmonės bei viešbučiai ir restoranai. Jų apyvarta ir toliau mažėja, įmonių skaičius ir pelningų įmonių dalies plėtra neigiama.

Nekilnojamo turto rinka patyrė antrąjį pagal apimtis Europoje būsto kainų nuosmukį, kuris siekė 30 proc. Sumažėjusi perkamoji galia ir nedarbas, sugriežtintas kreditavimas ir toliau nežada teigiamų pokyčių. Iniciatyvos dėl nekilnojamo turto mokesčio ir fizinių asmenų bankroto neatsiejamai koreguos paklausos apimtis ir statybų sektoriuje. Komerciniam segmentui vis dar trūksta investicijų srauto ir jo veiklos perspektyvos išlieka neigiamos.

Viešbučiai ir restoranai dėl atvykstamojo turizmo kritimo, lūkesčių nepateisinusio projekto “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ ir dėl ribotos vidaus paklausos dar išliks recesijoje ir pareikalaus iš šio sektoriaus dar ne vienos įmonės bankroto. Nors pastebimi atskiri teigiami faktai, pavyzdžiui, susisiekimas su Europos miestais oro transportu ir iniciatyvos dėl supaprastinto vizų režimo kaimynių Rytų valstybių turistams, tačiau trumpalaikės perspektyvos yra neigiamos.

Taigi, teigiamas tendencijas temdo minėtiems sektoriams ir kitoms įmonėms prognozuojamos mokumo problemos ir bankrotai, todėl dar teks palūkėti, kol verslas atsigaus.