2017 Liepos 07

Lietuvos šuolis Europos inovacijų švieslentėje

veidas.lt

Europos Komisijos paskelbti 2017 m. Inovacijų švieslentės rezultatai pirmiausia ypatingi tuo, kad pirmą kartą nuo 2010 m. buvo peržiūrėta ir pakoreguota Inovacijų švieslentės metodologija: Inovacijų švieslentės indikatorių skaičius padidintas iki 27; indekse atsirado penki nauji rodikliai, o trys indikatoriai išbraukti; pakoreguotos ir kai kurių kitų rodiklių skaičiavimo taisyklės.

Aleksandras IZGORODINAS

Tiesioginis tokios korekcijos rezultatas yra tai, kad šių metų rezultatų negalima lyginti su 2016 m. tyrimo rezultatais. Šiemet Europos Komisija įvertino kiekvienos ES valstybės inovacijų ekosistemos būklę ir pokyčius, lyginant su 2010 m., tačiau taikant atnaujintą metodologiją. Be to, siekiant parodyti ES valstybių narių inovacijų ekosistemų silpnybes bei stiprybes, kiekvieno iš 27 Inovacijų švieslentės rodiklio reikšmė buvo lyginama su atitinkamu ES vidurkiu.

2017 m. Europos inovacijų švieslentės rezultatai Lietuvai atnešė gerų naujienų: Europos Komisijos atlikta analizė rodo, kad 2010–2016 m. Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų ES valstybių narių. Suminis inovacijų indeksas, kuris atspindi bendrąją valstybės inovacijų sistemos būklę, Lietuvoje 2016 m., palyginti su 2010 m., pakilo net 21 proc. – daugiau nei bet kurioje kitoje ES valstybėje. Tokio reikšmingo šuolio rezultatas yra tai, kad šių metų Europos inovacijų švieslentėje Lietuva užima 16 vietą tarp visų ES valstybių.

Apskritai 2010–2016 m. ES suminio inovacijų indekso reikšmė ūgtelėjo 2 proc.; penkiolikoje valstybių indekso reikšmė kilo (t.y. inovacijų ekosistema stiprėjo), o trylikoje valstybių užfiksuotas indekso mažėjimas, t.y. ten inovacijų sistemos būklė blogėjo. Suminio inovacijų indekso reikšmė blogėjo ir Estijoje (–3,6 proc. 2016 m., palyginti su 2010 m.), o štai Latvijoje indekso reikšmė 2010–2016 m. pakilo 8,5 proc.

Inovacijų švieslentės tyrime Lietuva pasivijo Estiją, kuriai šiame tyrime atiteko 15 vieta, o Latvija reikšmingai atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių ir tyrime užima tik 24 vietą.

Kokie rodikliai ir veiksniai labiausiai prisidėjo prie įspūdingo Lietuvos šuolio Inovacijų švieslentės tyrime?

Inovacijų švieslentės rodiklių kontekste esminės įtakos Lietuvos šuoliui turėjo aštuoni indikatoriai. Iš visų rodiklių, pagal kuriuos fiksuojamas rezultatų gerėjimas, šiems aštuoniems rodikliams tenka 75 proc. prieaugio: tai verslo išlaidos inovacijų diegimui; rizikos kapitalo fondų išlaidos; įmonių tarpusavio bendradarbiavimas kuriant inovacijas; mokslinių publikacijų bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais skaičius; jaunimo, įgijusio aukštesniojo arba aukštojo mokslo diplomą, dalis; verslo prieiga prie plačiajuosčio interneto; įmonių, į rinką įvedusių prekių arba procesų inovacijas, skaičius; ir galų gale – įmonių gebėjimas kurti inovacijas iš savo vidinių resursų. Labiausiai į priekį Lietuvos rezultatą ištempė verslo išlaidų inovacijų diegimui (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, MTEP, išlaidas) rodiklis – jam tenka net penktadalis viso pagerėjimo.

Konkrečiau kalbant, esminės įtakos sparčiam Lietuvos progresui Inovacijų švieslentės pratime turėjo ES investicijų priemonės, o tiksliau – vis didesnis ES lėšų nukreipimas į inovacijų vystymą ir konkurencingumo didinimą. 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. ES investicijų lėšos buvo daugiausia nukreiptos į gamybos ir infrastruktūros plėtrą, o 2014–2020 m. ES investicijų Lietuvoje prioritetas yra inovacijų ir konkurencingumo skatinimas.

Iš minėtų aštuonių indikatorių, kurių reikšmės 2010–2016 m. didėjo labiausiai, bent penkių indikatorių progresą galima priskirti ES investicijų poveikiui (pvz., verslo išlaidos inovacijų diegimui; rizikos kapitalo išlaidos; klasterizacija; įmonių, į rinką įvedusių inovacijas, skaičius; įmonių gebėjimas kurti inovacijas iš vidinių resursų).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2017-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...