BFL

2015-ieji Klaipėdos uoste pažymėti rekordine krovinių apyvarta: jų pernai sulaukta 38,4 mln. t. Ligšiolinis apyvartos rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. ir siekė 36,6 mln. t.

Rekordinę krovą lėmė didėjantys naftos produktų, biriųjų trąšų ir Lietuvoje užaugintų grūdų srautai. Abu specializuoti naftos produktų terminalai – AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ – atnaujino prarastus krovinių srautus ir priėmė jų 30 proc. daugiau nei 2014 m. Tai siejama su tuo, kad naftos kainos pasaulinėje rinkoje smarkiai smuko, bet naftos produktų pardavimo kainos keitėsi nedaug, ir tai lėmė geras pelno maržas Lietuvoje ir Baltarusijoje veikiančioms naftos perdirbimo gamykloms.

Ro-ro krovinių (ratinės technikos) srautai išliko stabilūs, o štai konteinerių krova sumažėjo net 15,8 proc. Tačiau aplinkiniuose rytinės Baltijos uostuose situacija dar blogesnė: vidutinė regiono konteinerių krova susitraukė net 25 proc. Tam įtakos turėjo embargas, ekonominės sankcijos, Rusijos ir kitų NVS šalių valiutų devalvacija ir dėl jos susilpnėjusi vartotojų perkamoji galia. Visos šios priežastys menkino ir Klaipėdos uostą pasiekiančių tranzitinių konteinerių kiekį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai irgi buvo rekordinės: surinkta 46,9 mln. Eur uosto rinkliavų ir 7,1 mln. Eur žemės nuomos mokesčio iš uoste veikiančių įmonių. Žemės nuomos mokesčio dydis uosto naudotojams priklauso nuo užtikrinamo gylio prie krantinių, o šis daugelyje uosto vietų pernai padidėjo.

Pabrėžtina, kad uosto ekonomika pastaraisiais metais augo tris kartus sparčiau nei Lietuvos ekonomika. Remiantis JAV ekonomisto Wassily Leontiefo sukurtu sąnaudų ir produkcijos analizės metodu apskaičiuota, kad viena Klaipėdos uoste perkrauta krovinių tona valstybei generuoja 17,8 Eur pajamų. Tai leidžia teigti, kad su Klaipėdos uostu susijusios įmonės pernai valstybės bei savivaldybių biudžetus papildė 684 mln. Eur.

Kiek sunkiau pernai uostui sekėsi įgyvendinti suplanuotas investicijas. Iš planuotų įsisavinti 34,3 mln. Eur buvo panaudota tik 26,6 mln., taigi investiciniai planai dėl privačių krovos įmonių delsimo įgyvendinti tik 78 proc. Tiesa, atliekant numatytus darbus 6,8 mln. Eur pavyko ir sutaupyti. Šiemet uoste planuojama investuoti 23,4 mln. Eur. Iš jų Uosto direkcijos lėšos sudarys 17,5 mln. Eur, o 5,9 mln. Eur – ES parama. Tai palyginti kuklios užmačios Uosto direkcijai, kuri iki 2024 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūrą numačiusi investuoti 407 mln. Eur. Investicijų apimtys turėtų gerokai išaugti 2017 m., kai numatyta pradėti gilinti uosto laivybos kanalą iki 17 metrų. 2016 m. nesitikima ir didesnės krovinių apyvartos.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, prasidėję metai bus sėkmingi, jei dėl smunkančios Rusijos vidaus rinkos ir dėl to stiprėjančios regiono uostų konkurencijos pavyktų išsaugoti pa­siektą 38 mln. t krovą.