Scanpix

Šeši savanoriai iš Europos šalių, Rusijos ir Kinijos ketvirtadienį pradės eksperimentą, kurio metu beveik pusantrų metų išbus atskirti nuo pasaulio specialiame modulyje, siekiant ištirti pilotuojamo skrydžio į Marsą galimus psichologinius efektus.

Italas, prancūzas, trys rusai ir kinas ateinančias 520 dienų praleis Pamaskvėje viename mokslo institute įrengtame 180 kvadratinių metrų ploto modulyje.

Kaip ir tikrame skrydyje į Marsą, “įgula” turės tenkintais griežtai normuotais maisto daviniais, o su išoriniu pasauliu bendraus tik elektroniniu paštu, kuris vėluos iki 40 minučių.

Modulio liukai bus atidaryti tik pasibaigus šiam bandymui arba jeigu jį priverstų nutraukti kuris nors iš dalyvių.

Vienas iš menkiausiai ištirtų galimo pilotuojamo skrydžio į Marsą veiksnių – ilgos izoliacijos sukeliamos psichologinės pasekmės, o būsimasis eksperimentas turi padėti surinkti labai svarbių duomenų apie dalyvių fizinės ir psichinės būklės pokyčius.

“Mums visiems tai bus didelis išbandymas. Nematysime savo šeimos, draugų, tačiau manau, jog šis laikotarpis mūsų gyvenime bus išties didingas”, – 27 metų savanoris iš Kinijos Wang Yue (Vang Juė) sakė prieš prasidedant eksperimentui.

Atliekant šį bandymą Rusijos biomedicinos problemų institute (IBMP), savanoriai kas parą skirs po aštuonias valandas miegui, darbui ir poilsiui.

Trijų asmenų komanda vieną mėnesį praleis specialiame modulyje, imituojančiame ant Marso paviršiaus nutupdytą aparatą, o du iš jų kurį laiką “tyrinės” atkurtą Raudonosios planetos aplinką.

Šio eksperimento organizatoriai sieks tiksliai imituoti galimą Marso misijos programą – 250 dienų skrydį link tos planetos, 30 darbą jos paviršiuje ir 240 dienų truksiančią kelionę namo – iš viso 520 dienų.

Įguloje nėra nei vienos moters, todėl atliekant šį bandymą nebus įmanoma ištirti seksualinės įtampos, galinčios kilti per skrydį į Marsą, jeigu įguloje būtų abiejų lyčių atstovų.

Tačiau savanoriai pripažino, jog jiems nebus lengva tokiam ilgam laikui išsiskirti su artimaisiais, draugais ir partneriais.

30 metų prancūzas Romainas Charlesis (Romenas Šarlis) mano, jog daugiausiai problemų kels sutrikę ryšiai su “šeima, mergina, draugais, kuriuos dėl atstumo bus sunku organizuoti”.

Bandymo dalyviai maitinsis tokiu pačiu maistu, kaip ir tikri astronautai, dirbantys Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Visas maisto atsargas modulio “įgula” gaus eksperimento pradžioje, todėl jas teks griežtai normuoti.

Vykdant šį projektą, pirmą kartą bus imituojama visos trukmės misija į Marsą. Pernai IBMP atliko panašų bandymą su šešiais savanoriais, tačiau jie išbuvo uždaryti tik 105 dienas.

Europos kosmoso agentūros (ESA) ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) numato, kad pirmasis žmonių skrydis į Marsą galėtų įvykti po maždaug trijų dešimtmečių.

Raudonoji planeta nuo Žemės būna nutolusi 55-400 mln. kilometrų atstumu, priklausomai nuo abiejų planetų padėties orbitoje.

Šis eksperimentas vykdomas pagal bendrą IBMP ir Europos kosmoso agentūros (ESA) projektą, kuris padės “imituoti visą skrydį į Marsą ir atgal kiek įmanoma tiksliau, iš tikrųjų ten neskrendant”.