Teroristiniai išpuoliai prieš žydus Prancūzijoje ir Danijoje sukėlė pagrįstų abejonių dėl žydų saugumo ir ateities Europoje. Žemyne gausėja antisemitizmo apraiškų. Lietuvos žydai kol kas nejaučia padidėjusios teroro išpuolių grėsmės, tačiau su nerimu seka pastaruosius įvykius.

Lietuvos žydų bendruomenės atstovai smurtą ir padažnėjusius išpuolius Europoje visų pirma sieja su čia gyvenančiais musulmonais.

„Situacija Europoje šiandien yra gana nedėkinga, negraži, ir aš bijau, kad nebūtų dar blogiau, nei yra dabar. Esu pokario vaikas. Daug kas kalba, kad ši karta, kurių tėvai išgyveno karo baisybes, turi nemažai problemų, nes mes visą laiką bijome. Ir aš asmeniškai bijau, kad vėl neateitų laikai, kurie buvo. Dabartiniai įvykiai man primena nacistinę Vokietiją – ir ten viskas prasidėjo nuo paprastų dalykų: kažkas kažką įžeisdavo, išdauždavo kokią parduotuvės vitriną, ir po truputi buvo einama iki to, kas įvyko“, – sako Vilniaus Šalomo Aleichemo žydų gimnazijos direktorius Miša Jakobas.

Žydų šeimose populiarus tostas, kai linkima kitąmet susitikti Jeruzalėje. O Biblijoje galima atrasti žydų posakį iš Babilono vergovės laikų: „Jeigu aš užmiršiu tave, Jeruzale, tebūna užmiršta mano dešinė. Teprilimpa mano liežuvis prie gomurio, jeigu aš tavęs neminėsiu, jei tavęs nelaikysiu didžiausia savo linksmybe.“

Dabar Vakarų Europoje pastebimos padidėjusios žydų migracijos į Izraelį tendencijos visų pirma siejamos su prastėjančia saugumo situacija ir stiprėjančiu antisemitizmu. Pavyzdžiui, iš Prancūzijos, kurioje gyvena per pusę milijono žydų, pernai išvyko 7 tūkst. – dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Prancūzija jau tapo valstybe, iš kurios į Izraelį atvyksta daugiausiai imigrantų.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu po išpuolių virtinės paragino Senojo žemyno žydus persikelti į Izraelį. „Ši atakų banga veikiausiai tęsis. Žydai nusipelnė saugiai gyventi visose šalyse, bet savo broliams ir seserims žydams sakome – Izraelis yra jūsų namai“, – pabrėžė premjeras.

Tokie politiko žodžiai Europoje nebuvo sutikti palankiai, o ir žydų bendruomenės kritikavo premjero kvietimą. „Tai nėra pats teisingiausias būdas kovoti su terorizmu – tiesiog bėgti į kitą valstybę. Izraelis yra žydų valstybė, bet ir žydai yra skirtingi, žydas, gyvenantis Europoje, yra ir europietis, savo valstybės pilietis. Kodėl jis dabar turi bėgti? Ar tai tikrai yra būdas visiems išsigelbėti nuo terorizmo ir išvengti baimės?“ – svarsto Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak jos, prognozuoti, kad vienoks ar kitoks pasirinkimas yra vienintelis ir teisingas – labai sudėtinga. Ji pateikia pokarinės Jeruzalės pavyzdį, kur atmosfera karą pergyvenusiems žydams taip pat nebuvo pati palankiausia. Jau iki karo Izraelyje gyvenę žydai ne tik gailėjo išgyvenusiųjų, bet ir juos smerkė, klausdami, kodėl jiems reikėjo taip ilgai pasilikti nacistinėje Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. „Kas gi galėjo pagalvoti, kad Lietuvos kaime ateis kaimynas ir tave nužudys? Ar buvo tokia mintis kam nors atėjusi į galvą? Todėl vienareikšmių gyvenimo receptų neįmanoma atrasti ir dabar“, – sako F.Kukliansky.

Nacistinės okupacijos laikotarpiu Lietuva neteko didžiausios dalies žydų bendruomenės iš visų Europos valstybių. Vos per keletą 1941 m. mėnesių buvo išžudyta per 150 tūkst. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų. Iš viso per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 195–196 tūkst., tai yra apie 96 proc. visų Lietuvos žydų. Lietuva prarado šimtmečius kurtą čia gyvenusių žydų civilizaciją, štetlų (miestelių) kultūrą, didelę dalį šalies kultūros, mokslo ir ekonomikos elito, talentingus įvairiausių sričių profesionalus, kraštą mylėjusius ir jam dirbusius žmones.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-07-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.