2017 Liepos 12

„Makronmanija“ ir didysis Prancūzijos planas

veidas.lt

Praėjusį savaitgalį Prancūzijos verslo elitas laiką leido Provanse, aptarinėdamas naują reiškinį – „makronmaniją“.

Rima JANUŽYTĖ

Verslo atstovai nuo korporacijų vadovų iki bankininkų negaili liaupsių naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymams nuo rugsėjo reformuoti Prancūzijos darbo rinką.

Tokiems jo planams ką tik pritarė parlamentas, kuriame daugumą turi E.Macrono partija: E.Macrono vyriausybė liepos 4 d., antradienį, lengvai laimėjo balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo. Už vyriausybės programą balsavo 370 parlamentarai 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje. Prieš balsavo 67, susilaikė 129 parlamentarai. Balsavimas vyko Prancūzijos premjerui Edouard‘ui Philippe‘ui pateikus planą dėl vyriausybės išlaidų mažinimo ir verslininkams palankią darbotvarkę.

Šiuo metu valstybės skola viršija 2,1 trln. eurų – tai yra beveik tiek pat, kiek sudaro metinį Prancūzijos bendrąjį vidaus produktą.

„Dėl 2,147 trln. eurų siekiančios skolos Prancūzijos ūkis – antras pagal dydį euro zonoje – nėra apsaugotas nuo spekuliacijų, – pareiškė premjeras, pirmą kartą kalbėjęs naujojoje Nacionalinėje Asamblėjoje. – Verslas turi norėti įsikurti ir vystytis mūsų šalyje, o ne kažkur kitur“, – įstatymų leidėjams sakė ministras pirmininkas.

Jis paskelbė, kad pelno mokestis per artimiausius penkerius metus bus sumažintas nuo 33 iki 25 proc. „Mes šokame ant vis labiau triukšmaujančio ugnikalnio“, – teigė premjeras.

Jis taip pat paskelbė apie ketinimus sumažinti valstybės išlaidas 3 proc. ir atskleidė planus dar šiais metais pasiekti, kad Prancūzijos biudžeto deficitas siektų ne daugiau kaip 3 proc. BVP.

Nors E.Philippe‘as nepaskelbė, kieno sąskaita 4 mlrd. eurų bus sumažintas valstybės biudžetas, bet pabrėžė, kad kai kurie planai sumažinti mokesčius bus atidėti.

Beveik visi antradienį pristatyti vyriausybės planai atitiko E.Macrono rinkimų pažadus.

E.Philippe‘as taip pat paskelbė apie „didįjį investicijų planą“, kurio vertė sieks 50 mlrd. eurų ir kuris bus įgyvendinamas aplinkosaugos, sveikatos, žemės ūkio ir transporto srityse.

Vis dėlto šie planai artimi tikrai ne visiems – ką jau kalbėti apie kraštutinius radikalus ar besikėsinančiuosius nužudyti: jaunas vyras, kuris kaltinamas grasinęs nužudyti šalies prezidentą per Bastilijos paėmimo dieną liepos 14-ąją, jau sulaikytas.

E.Macrono pertvarkai griežtai priešinasi šalies kairieji, prie to prisideda ir įtakinga profesinė sąjunga CGT, numatanti protestus ir streikus rugsėjo mėnesį.

Idėjų bendraautorė – A.Merkel?

Kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas Lucas Melenchonas kaltino E.Macroną dėl to, kad šis „stumia“ Europos Sąjungos biudžeto rekomendacijas, esą skandinančias Prancūziją ir pančiojančias Graikiją. „Mes juk išsirinkome E.Macroną, ne ponią Angelą Merkel“, – Asamblėjai pareiškė politikas, turėdamas omenyje, kad A.Merkel – griežta taupymo šalininkė.

E.Macronas ir pats neslepia simpatijų Vokietijos kanclerės požiūriui. Be to, Vokietiją jis buvo pasirinkęs ir pirmam savo oficialiam užsienio vizitui. O ten nepabijojo pasidalyti planais reformuoti ne tik Prancūziją, bet ir visą Europą.

E.Macronas pasinaudojo proga paraginti atlikti istorinį Europos „pertvarkymą“. Dar vykstant rinkimų kampanijai jis iškėlė idėjų, kaip būtų galima reformuoti euro zoną, ir pabrėždavo, kad šis valiutos blokas negali toliau eiti ta pačia kryptimi, jeigu nenori protestų ir populizmo stiprėjimo. Tarp reformų, kurių nori E.Macronas, yra atskiras biudžetas euro zonai, jos parlamentas ir finansų ministras.

Tačiau šie pasiūlymai sukėlė nerimo Berlynui. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble perspėjo, kad tokioms didelėms reformoms reikėtų ES sutarties pakeitimų, bet juos pasiekti esą „nerealu“ Europoje stiprėjant antieuropietiškam populizmui.

Pati A.Merkel tokia kritiška naujojo kolegos atžvilgiu nebuvo. „Vokietijos požiūriu, įmanoma keisti sutartį, jei yra prasmės tai daryti. Jei galime pasakyti, kodėl, kam, kokia prasmė, tuomet Vokietija bus pasirengusi“, – pareiškė kanclerė.

Tai rodo, kad A.Merkel – E.Macrono pusėje. Jei ne dėl Europos, tai bent dėl Prancūzijos reformavimo, nes jei būtų įgyvendintas principas „senos skolos tampa bendros visoms euro zonos šalims“, Prancūzijos skola išties rimtai prislėgtų kitas euro zonos šalis.

Viešos „Brexit“ konferencijos

Naujausias E.Macrono sumanymas, beje, taip pat ne be A.Merkel indėlio, – viešos konferencijos Europoje apie ES po „Brexit“.

E.Macronas pranešė, kad iki 2017 metų pabaigos Prancūzija ir Vokietija visoje Europoje pradės rengti „demokratinius suvažiavimus“. „Jais bus siekiama sustiprinti Europos Sąjungą po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos“, – pareiškė E.Macronas, Versalyje sakydamas kalbą, kurioje išdėstė būsimo savo penkerių metų darbo prezidento poste prioritetus.

Šie suvažiavimai, kuriais bus siekiama „atkurti Europą“, vyks nacionalinių debatų ES klausimais forma.

Prancūzijos lyderis sakė suprantantis, kodėl tiek daug europiečių ES laiko biurokratine, atitolusia ir beširde. Todėl siekiant, kad piliečiai labiau įsitrauktų į ES veiklą, Prancūzija ir Vokietija organizuos konferencijas, kuriose galės dalyvauti kiekvienas.

E.Macronas taip pat sakė, kad Europos valstybės turėtų artimiau bendradarbiauti teikdamos pagalbą politiniams pabėgėliams, kovodamos su nelegaliu migrantų gabenimu ir stiprindamos savo sienas.

Pasak E.Macrono, Europos Sąjunga apskritai „prarado savo kelią“, todėl jis paragino naująją lyderių kartą atgaivinti Bendriją. „Europos statybą susilpnino biurokratijos plitimas ir dėl to didėjantis skeptiškumas. Pastarieji 10 metų buvo žiaurūs Europai. Nors krizes mums pavyko įveikti, mes praradome savo kelią“, – sakė E.Macronas.

Pasak prezidento, „darbotvarkių ir tvarkaraščių tironija bei techninės suktybės ir vingrybės“ turi būti užmirštos. „Mums kaip niekada reikalinga Europa. Vieninga Europa“, – į Versalį išklausyti pompastiškos jo kalbos sukviestiems aukštųjų ir žemųjų parlamento rūmų nariams dėstė E.Macronas.

Pykstasi su Rytų Europa

Žinia, vienybę kiekvienas gali suprasti ir interpretuoti kaip tinkamas. Pats E.Macronas jau spėjo susipykti su kai kurių Rytų Europos šalių vadovais, mat dar kadencijos pradžioje išdėstė kai ką įžeidusius planus apsaugoti Prancūziją nuo pigios darbo jėgos.

Rytų lyderius E.Macronas užgavo pareiškęs, kad sieks pakeisti du dešimtmečius galiojančią ES taisyklę, leidžiančią bendrovėms laikinam darbui samdyti specialių įgūdžių turinčių žmonių. Paryžius kritikuoja tokią tvarką – teigiama, kad dėl to prancūzai netenka darbo vietų, nes užsieniečiams mokami mažesni atlyginimai.

Aštuoniuose Europos laikraščiuose išspausdintame interviu E.Macronas tada pareiškė: „Europa nėra prekybos centras. Europa yra bendras likimas. Kodėl įvyko „Brexit“? Nes darbuotojai iš Rytų Europos atėjo užimti britų darbo vietų.“

Pagal minėtą ES taisyklę Prancūzijos bendrovėms leidžiama samdyti darbuotojų iš Rytų Europos laikinam darbui, bet jiems privalo būti mokamas Prancūzijoje galiojantis minimalus darbo užmokestis. Tačiau tokiu atveju jiems netaikomi Prancūzijoje dideli socialiniai mokesčiai. Praktikoje daugelis įmonių naudojasi šia programa ir atsiveža pigesnės darbo jėgos, dažnai iš Rytų Europos. Prancūzijoje tai vadinama socialiniu dempingu.

Dažnai pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų: darbuotojai nedeklaruojami, jiems mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis arba darbuotojai dirba ilgiau, nei leidžiama.

Atšauks nepaprastąją padėtį

E.Macronas nepamiršta ir terorizmo klausimo. Gimtajai Prancūzijai jis žada nuo rudens atšaukti nepaprastąją padėtį, įvestą dėl džihadistų išpuolių 2015-ųjų lapkritį, kai žuvo 130 žmonių. „Aš atkursiu Prancūzijos žmonių laisves, šį rudenį atšaukdamas nepaprastąją padėtį, nes tos laisvės yra išankstinė stiprios demokratijos egzistavimo sąlyga“, – kalbėjo jis parlamentarams.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos lyderis pristatė naują griežtą antiteroristinį įstatymą, leisiantį pagaliau šalyje atšaukti nepaprastąją padėtį, kurios terminas buvo pratęstas jau penkis kartus. Dabartinis nepaprastosios padėties terminas turėtų baigtis liepos 15-ąją. Manoma, kad E.Macrono centristinė vyriausybė jį dar kartą pratęs iki lapkričio 1 dienos, kol bus parengtas naujasis įstatymas. Nepaisydamas žmogaus teisių gynimo grupių, tarp jų „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, nerimo, kad naujasis įstatymas visam laikui, ne tik esant nepaprastajai padėčiai, suteiks ypatingų galių saugumo pareigūnams, Prancūzijos aukščiausiasis administracinis teismas jį palaimino.

Praėjusį mėnesį „Amnesty International“ skundėsi, kad Prancūzijos pareigūnai piktnaudžiauja antiteroristinėmis priemonėmis slopindami teisėtus protestus. Naujasis antiteroristinis įstatymas suteiktų pareigūnams daugiau galių imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, esant pavojui, kokio nors renginio arba vietos saugumą, negavus tam atskiro teismo leidimo. Policija taip pat galėtų nuspręsti iki šešių mėnesių uždaryti maldos namus, jei jie įtariami terorizmo kurstymu. Tačiau ministras pirmininkas E.Philippe‘as tikina, kad įstatymo projekte numatyta teisinga pusiausvyra tarp pagarbos laisvėms ir saugumo užtikrinimo.

Tarp E.Macrono planų – ir naujas įstatymas, kuriuo parlamentarų skaičius abejuose rūmuose būtų sumažintas trečdaliu. Pasak E.Macrono, parlamentarų mandatų skaičiaus mažinimas – vienas jo rinkimų kampanijos pažadų – turėtų teigiamą poveikį bendrai parlamento darbo kokybei.

Priminsime, kad Prancūzijos Senatas turi 348, o žemesnieji parlamento rūmai Nacionalinė Asamblėja – 577 narius.

Prezidentas taip pat pasiūlė keisti rinkimų sistemą, siekiant pagerinti proporcingą atstovavimą, „kad parlamente būtų teisingai atstovaujama visoms tendencijoms“.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...