2017 Vasario 16

Marius Dubnikovas

„Gyvename ekonomikos vasaros laikotarpiu“

veidas.lt

Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pasaulio ir Lietuvos ekonomikai prognozuoja saulėtą ir šiltą rudenį. Su sąlyga, kad vasarą per daug neatsipalaiduosime ir elgsimės taip, kaip artėjant rudeniui elgiasi gamta, – kruopščiai kaupsime atsargas.

Rima JANUŽYTĖ


– Kokios tendencijos pasaulio valiutų rinkoje yra reikšmingiausios Lietuvai ir visai euro zonai?

– Aktualiausias klausimas – euro santykis su JAV doleriu. Dabar gyvename euro lygiui esant žemam, ir Europai tai naudinga, nes euro zonos eksportuotojai gali lengviau eksportuoti savo prekes į šalis, kuriose dominuoja doleris. Labiausiai pigus euras patrauklus Vokietijai, o per ją – ir Lietuvai. Nes Lietuvai Vokietija yra viena svarbiausių, o gal ir pati svarbiausia eksporto rinka. Ir dabar ji gyvena aukso amžių.

Apskritai visoms ekonomiškai stipresnėms euro zonos ekonomikoms euras naudingas tuo, kad kitų ekonomiškai silpnesnių euro zonos narių – Graikijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos dėka jos gali mėgautis pigesne valiuta.

– Taigi viskas apsivertė: Graikija dabar naudinga kitoms euro zonos šalims?

– Tiesiog silpnesnės ekonomikos šiuo atveju naudingos stipresnėms, ir priešingai.

Pietinės euro zonos šalys mums iš tiesų leidžia būti geresnėse konkurencinėse eksporto pozicijose. Iš kitos pusės, silpnesnę, stagnuojančią ekonomiką turinčios šalys gauna kitokią naudą – jos, būdamos euro zonos bloke, gali skolintis pigiau, negu skolintųsi turėdamos savo valiutą. Jei graikai turėtų drachmą, o vokiečiai – eurą arba markę, kuriai šaliai jūs norėtumėte paskolinti pinigų? Taigi, vokiečiams. Tuomet vokiečiai turėtų labai mažas palūkanų normas, bet jų valiuta būtų stipri ir jie neturėtų konkurencinio pranašumo kaip eksportuotojai. O graikai turbūt arba visai negalėtų pasiskolinti, arba skolintųsi labai brangiai, įkeičiant turtą.

Pavyzdys – Lietuva. 2009 m. mums buvo labai sunku, nes niekas mums neskolino. Arba skolino už 9,75 proc. siekiančias palūkanas. Dabar turime pigesnę valiutą eurą, tad ir skolintis galime pigiau. Turėdami litą, niekada gyvenime nesiskolinome už tokias mažas palūkanas, už kokias dabar skolinamės.

– Tačiau yra kita euro įvedimo medalio pusė – kyla kainos.

– Aiškinimas, esą įvedus eurą viskas pabrango, nėra visiškai teisingas, nes prekės būtų brangusios ir esant litui. Būtų vykę tokie patys procesai kaip dabar, nes mes natūraliai vejamės ES ir pagal kainas, ir pagal atlyginimų vidurkį. Ir ne visada šitie greičiai sutampa, nes jeigu pradedame greičiau bėgti su atlyginimais, iš karto krinta mūsų efektyvumas, ir tada neparduodame prekių, o tai kerta per mūsų ekonomiką. Jeigu per greitai nuskubame su kainomis, atlyginimai jų nepasiveja, ir žmonės patiria diskomfortą. Tai užprogramuota ir tai tęsis turbūt dar dešimtmetį, o gal ir ilgiau – tol, kol pasieksime ES lygį.

– Bet pigus euras tikrai reiškia brangią naftą.

– Taip yra todėl, kad žaliavos pardavinėjamos už dolerius. Nafta per metus pabrango beveik dvigubai. Praėjusiais metais sausio pabaigoje nafta kainavo beveik 26 JAV dolerius už barelį, o dabar – apie 53 dolerius. Rezultatas – degalinių švieslentėse matome, kad degalai pabrango apie 20 proc. Ir tai yra kaina už pigią valiutą.

Tai, ko gero, sukels kitą efektą, kurį greičiausiai stebėsime visoje euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje, – infliacijos didėjimą. Nes žaliavų kainų pakilimas persislinks į visus kitus produktus. O ką reikš kainų augimas? Pirma, kylančios kainos leis verslui daugiau uždirbti. Iš kitos pusės, tai skatins tiek verslus, tiek žmones investuoti. Nes kelerius metus mėgavomės, kad pinigai nenuvertėja būdami sąskaitoje ar kojinėje, o dabar taip nebebus. Žmonės juos norės kažkur investuoti. Greičiausiai (ką matome ir dabar už lango – bokštinius kranus) tai bus nekilnojamasis turtas. Ypač Lietuvoje, nes lietuviai labai įnikę pinigus konvertuoti į nekilnojamąjį turtą ir nesidomi alternatyviomis investicijomis. Arba yra gana baikštūs, kad iš santaupų pradėtų verslą.

– Taigi nekilnojamojo turto (NT) rinka infliacijos didėjimo atveju gali įgauti pagreitį. Ar tai prognozuojate ir pasauliniu mastu? Gal vėl kalbame apie burbulo pūtimą?

– Tai ne burbulo pūtimas, o kaitimas. Burbulas atsiranda tada, kai kaitimas užsitęsia ir rinka ima perkaisti. O dabar, nuo lapkričio, arba nuo Donaldo Trumpo išrinkimo, kaisti pradeda visos rinkos. Tai bus susiję su investicijomis į verslą. Kitaip sakant, atsiradus infliacijai verslo ratai pradės suktis greičiau. Dėl to iš esmės mes turėtume gyventi geriau.

– Ar Vilniuje nekilnojamojo turto rinka nebus persotinta?

– Rinka, ko gero, daug saugesnė, nei buvo 2007 m. Taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma Lietuvos bankas gerai padirbėjo įvesdamas apribojimus paskolų išdavimui. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. lapkričio galimybė grąžinti paskolą skaičiuojama nuo 5 proc. palūkanų. Net jei faktinės palūkanos paskolos paėmimo metu, kaip dabar, yra arti nulio, galimybė grąžinti paskolą vis tiek skaičiuojama ties 5 proc. palūkanų riba.

Kitaip sakant, palūkanoms augant ir paskolos aptarnavimo kainai didėjant klientas, be abejo, patirs šoką, bet jis vis tiek galės ją grąžinti. Ir tai labai svarbu, nes ateityje tai apsaugos rinką nuo didesnio sukrėtimo.

Iš kitos pusės, Vilnius yra vienintelė savivaldybė, kurioje gyventojų daugėja. Tai sostinės NT rinkai suteikia tvarumo. Kainos kol kas gana stabilios, pasiūla subalansuota. Problemų gali kilti, jei pamatytume, kad infliacija nebekontroliuojama, didėja po 3–4 proc. ar dar daugiau. Tada bankai bus priversti stabdyti šį procesą, didinti palūkanas, ir jei priartėsime prie 5 proc., tuomet paskolos, išduotos iki ribojimų, gali sukelti problemų.

Kitas dalykas – jeigu prasidėtų pasaulinė turbulencija, kuri priverstų bankus ir finansų įstaigas mažinti savo apsukas, tai yra atleidinėti žmones.

Dar vienas procesas, kuris galėtų kelti riziką tiek Lietuvos, tiek ne Lietuvos NT rinkai, – jeigu pas mus vis dėlto užsitęstų greitas ir ilgas atlyginimų didėjimas, o į Lietuvą perkelti užsienio, ypač Skandinavijos šalių, aptarnavimo centrai taptų nerentabilūs. Jei mūsų kainos pasidarys gana didelės, šie centrai gali persikelti kažkur kitur.

– Kaip Lietuvos ekonomiką gali paveikti tokie politiniai procesai ar įvykiai, kaip „Brexit“, „Nexit“, D.Trumpo politika?

– Svarbiausia, kad mūsų partnerėse – Europos šalyse – būtų kuo geresnė ekonominė padėtis. Tas pats ir dėl D.Trumpo: mums svarbu, kad jo politika mums būtų palanki.

Jeigu Europa pradėtų aižėti, jei JAV užsidarytų savyje ir pasitrauktų nuo politinės arenos pasaulyje, jei Prancūzijoje prezidento rinkimus laimėtų Marine Le Pen, o olandai prabiltų apie pasitraukimą iš euro zonos, mums būtų sunkiau: atsidurtume probleminiame regione, netektume kol kas turimų euro privalumų – pigios valiutos, pigaus skolinimosi. Bet kol populistai dar visiškai nepaėmė valdžios, rizika mažesnės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2017-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...