Žurnalistas, vertėjas, kino kūrėjas Jonas Ohmanas dabar dažniausiai sutinkamas vilkintis kariško pavyzdžio drabužiais. Subūręs organizaciją „Mėlyna/geltona“ (angl. „Blue/Yellow“), kuri telkia paramą Ukrainai, J.Ohmanas matomas karščiausiuose Ukrainos ir Rusijos fronto taškuose. Su „Veidu“ jis dalijasi įžvalgomis apie mūsų regiono ir visos Europos būklę.

Artimiausių žmonių smurtas Lietuvoje kasmet pražudo po kelis vaikus. Mažamečiai metami į šulinius, triuškinamos jų kaukolės, o aplink vis tiek verda tuščios diskusijos, ar įstatymu uždrausti fizines bausmes. Ar šeimoje nužudyto keturmečio tragedija taps lūžiu visuomenėje, klausiame Paramos vaikams centro įkūrėjos ir vadovės psichologės Aušros Kurienės.

Pastarąją savaitę Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas nuolat šmėžavo televizorių ekranuose ir naujienų tinklalapiuose: jo siūlymas valstybės lėšomis studijavusius aukštųjų mokyklų absolventus siųsti atidirbti regionuose sulaukė didžiulio rezonanso. Mero galvoje knibžda daugybė idėjų, kaip atgaivinti regionus. Jų dėka ir Akmenė keičia įvaizdį: mirštančia vadinta savivaldybė virsta patrauklia gyventi ir plėtoti verslą.

Lietuvos ekonomika auga, tačiau emigracija nemažėja, tebesame toli nuo statistinio europiečio gyvenimo trukmės ir sveikatos rodiklių. Kodėl taip yra, „Veidas“ teiraujasi šį fenomeną tyrinėjančio mokslininko – Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vyriausiojo mokslo darbuotojo, Sociologijos katedros profesoriaus dr. Domanto Jasiliono.

Nors Lietuva dar nėra nusėta vėjo jėgainėmis, o keliuose elektromobilių skaičius neperkopia keturženklio, tikroji žalioji revoliucija vyksta šildymo katiluose – šiandien daugiau nei 60 proc. centralizuotos šilumos gaunama iš biokuro ir šis skaičius linkęs didėti. Baltijos šalys šiuo atžvilgiu pasauliniame ir europiniame kontekste atrodo tikrai gerai, tai rodo ir faktas, kad dviem esminėms biomasės energetikos organizacijoms nuo šių metų vadovauja lietuvis ir latvis.
Apie globalias biomasės naudojimo ir plėtros tendencijas kalbamės su Pasaulinės biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentu Remigijumi Lapinsku bei Europos biomasės asociacijos (AEBIOM) prezidentu Didziu Paleju.

Praėjusių metų pabaigoje garsiai nuskambėjęs planas atvesti amerikiečių vizionieriaus Elono Musko vadovaujamą „Tesla Motors“ į Lietuvą po truputėlį įsibėgėja ir atrodo, kad bent jau oficialus pasiūlymas investuotojui bus pateiktas. Apie tai, ko jau dabar galime pasimokyti iš šios istorijos, kodėl Lietuvai tai būtų svarbu ir kokie fundamentalūs tikslai slypi už šios iniciatyvos, kalbamės su idėją iškėlusiu verslininku Vladu Lašu.

Žurnalistas ir rašytojas Andrius Tapinas yra žiniasklaidos novatorius. Jo įsteigta „Laisvės TV“ kol kas verčiasi sutelktiniu finansavimu (angl. „crowdfunding“). Tai dalykas, kurio sėkme Lietuvoje mažai kas tikėjo. Su „Veidu“ A.Tapinas dalijasi įžvalgomis apie tėvynės ir jos žiniasklaidos perspektyvas. Jos nusakomos keliais raktiniais žodžiais: internetas ir draugystė su Skandinavija.

Ši sausio savaitė žymi du svarbius su valstybės gynyba susijusius įvykius: skelbiami nauji šauktinių sąrašai ir minimos Sausio 13-osios metinės. Nors prieš 26 metus pademonstruotas pilietinis pasipriešinimas ir šių dienų šauktinių kariuomenės formavimas yra dvi skirtingos gynybos formos, jas bent iki šiol, šauktinių vietas užpildant savanoriams, vienijo bendras bruožas – asmeninis apsisprendimas. Ant šio pamato pastatyta ir Šaulių sąjunga, pastaruoju metu jaučianti padidėjusį populiarumą. Pokalbio apie pilietinę visuomenę, šaulius, šauktinius bei ginklus susitikome su Šaulių vadu, atsargos pulkininku leitenantu Liudu Gumbinu.

Apie europines vertybes (taip pat ir materialiąsias), iššūkius naujai Lietuvos Vyriausybei ir visai ES, kuri nebegali apsimesti, kad jai nereikia keistis, ir kitos naujojo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus įžvalgos – „Veido“ interviu.

Vyriausiajam Vilniaus architektui Mindaugui Pakalniui Vilnius – daugiaveidis miestas, ir kiekvienam jo veidui jis linki vis kitokių pokyčių.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Žemės ūkio politikos ir užsienio prekybos skyriaus vadovės Jolantos Droždz įžvalgos turi tvirtą pagrindą – ką tik baigtą tyrimą apie Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybes