Prekybos centruose, kuriuose tikslas – pigiau, vis mažiau ir mažiau kokybiškų maisto produktų.

Jau du dešimtmečius ne tik studentai, bet ir visa Lietuvos visuomenė laukia aukštojo mokslo reformos, kuri žymėtų naują studijų kokybę, didesnį studijų prieinamumą, leistų kurti intelektinę pridėtinę vertę.

Statistiniai skaičiai geriausiai parodo įvairiausių vizijų, svajų ir pažadų tuštybę.

Prekybos centruose, kuriuose tikslas – pigiau, vis mažiau ir mažiau kokybiškų maisto produktų.

Mūsų šalyje nei vieni rinkimai negali apsieiti be vis naujų nesusipratimų, be naujų gelbėtojų, o tiksliau – be vis naujų kvailintojų. Jau, atrodo, išbandėme ir ugnį, ir vandenį, ir akmenis, tai yra ir Rolandą Paksą, ir Viktorą Uspaskichą, ir Arūną Valinską.

Jau seniai pastebėta, kad darbui atlikti dažniausiai prireikia tiek laiko, kiek jam ir skirta. Tai vyksta anaiptol ne todėl, kad mes puikiai planuojame laiką, o atvirkščiai – todėl, kad nepakankamai gerai jį panaudojame ir delsiame atlikti darbus.

Šią savaitę prasideda itin svarbūs įvykiai, nemažai lemsiantys visos Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos, ateitį. Sprendžiamas klausimas, kas Europos Sąjungoje viršesnis – nacionalinės vyriausybės ar Europos Komisija.

Viskas vyksta kaip visada prieš rinkimus. Mėnesį vėluojant biudžeto planas špargalo pavidalu išdalytas Vyriausybės nariams, net nespėjus jo, kaip tai numatyta pagal Konstituciją, iki spalio 17 d. įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.

Sociologinės apklausos liudija, kad šiuo metu kas antras bedarbis dirba, ir dirba nelegaliai.

Gal nuskambės paradoksaliai, bet premjerui Andriui Kubiliui norėtųsi palinkėti tapti Ukmergės gyventoju. Ir ne tik jam, bet ir teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkei Dianai Korsakaitei, taip pat krizių valdymo komiteto nariams bei visokiausiems teisininkams.

Jei mes norime, kad šešerių metų vaikai į mokyklą eitų kaip į rinką, kaip į kovos areną, galime jiems tokias sąlygas sukurti – vėl juos vertinti pažymiais.