Artėjant rudeniui vis dažniau rūpestis dėl naujų mokslo metų temdo ne tik vaikų atostogas, bet ir tėvų veidus. Tenka atidžiai skaičiuoti, ką šiemet reikės nupirkti vaikui į mokyklą. Ir, svarbiausia, kiek visa tai kainuos.

Nors pirmąjį 2010 m. pusmetį verslas teigiamų tendencijų ir nestokojo, bet apie esminius pokyčius kalbėti dar gerokai per anksti.

Kas gali sieti pramoginę televizijos laidą su politika? Dažniausiai – niekas. Išskyrus tuos atvejus, kai horizonte ima šmėžuoti rinkimai, o kai kuriems politikams ir partijoms nėra daugiau kaip pasireikšti ir prisistatyti savo rinkėjams, nei gebėjimu šokti, dainuoti ar tiesiog liežuviu malti.

Skurdas – didelė visos visuomenės problema, nes jis susijęs su valstybės ekonominiu, socialiniu pajėgumu, kriminogenine situacija ir net politiniu stabilumu. Bet negaliu sutikti, kad Lietuvoje pagrindinė skurdo priežastis yra nelygybė.

Dauguma dabartinių mūsų ministrų pasižymi ypatingu lankstumu, kai nereikia, ir ypatingu nelankstumu, kai reikia lankstumo. Be to, ministravimas, regis, juos stipriai pakeitė, nes iki jo jie kalbėjo ir žadėjo visai ką kita, nei rodo dabartinis jų elgesys.

Prieš gerus du mėnesius gvildenau temą apie mūsų abiturientų baigiamuosius valstybinius egzaminus ir jų išgyvenimus žengiant į vis savarankiškesnį gyvenimą. Maniau, su egzaminais baigsis ir ši tema. Kur tau!

Nejaugi iš tiesų Daktarų istorija šių dienų knygas perkančiam ir skaitančiam žmogui gali būti įdomiausia? Kiek čia autoriaus nuopelnų, o kiek – paties herojaus? Knygyne išdėliotas paklausiausių negrožinės literatūros knygų dešimtukas trikdo.

Anądien per radiją keli garbūs žmonės diskutavo apie tai, kad Vilniuje iki šiol nėra pagrindinio valstybės paminklo, skirto kovose dėl laisvės žuvusiems partizanams, kad nedega prie jų simbolinio kapo amžinoji ugnis. Sutarė, kad anksčiau to valdžia nedarė, bet dabar gal darys.

Alkoholiui ir tabakui išleidžiame daugmaž dešimt kartų daugiau nei kultūrai.

Lietuva turi retą galimybę žengti didelį žingsnį demokratijos link. Diskusija dėl dvigubos pilietybės apėmė visą visuomenę – ir eilinius piliečius, ir elitą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas visų pirma reikalingas dėl pusiausvyros atstatymo ir nelygiavertės konkurencijos sąlygų tarp rinkos dalyvių eliminavimo.