2017 Liepos 08

Marijus GUDYNAS

Čikaga – Lietuvos diasporos sostinė

veidas.lt

Marijus GUDYNAS

Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje

Išgirdus Čikagos pavadinimą vaizduotėje turbūt iškils unikali dangoraižių architektūra su antru aukščiausiu JAV dangoraižiu „Willis Tower“, Uptono Sinclairo knyga „Džiunglės“ su mėsos skerdyklomis ir lietuviais knygos herojais, filmuose matytas Buckingham fontanas, kavos pupelės formos veidrodinė skulptūra „Debesų vartai“ arba pirmas pasaulyje apžvalgos ratas „Ferris Wheel“. Na, dar galbūt Al Kaponės gangsteriai bus tarp daugybės paplitusių vaizdinių.

Bet, mano nuomone, patys aktualiausi Lietuvai yra Čikagos, kaip vieno svarbiausių JAV politinių ir ekonominių centrų, vadinamosios lietuvių diasporos sostinės, vaizdiniai, todėl šiame straipsnyje – apie juos.

Lietuviškoji Čikagos diaspora

Lietuviai emigrantai, kaip ir daugelio tautų atstovai, masiškai Čikagą atrado XIX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais, kai miestas po jį sunaikinusio 1871 m. gaisro pradėjo sparčiai augti ir vystytis. Čia veikusios didžiausios JAV skerdyklos, miesto atstatymo darbai ir gausėjanti lietuvių bendruomenė tapo stipriais magnetais vis naujiems nuo rekrūtavimo į okupacinę caro armiją siekiantiems pabėgti, sukilimuose dalyvavusiems ar tiesiog geresnio ekonominio gyvenimo ieškantiems Lietuvos gyventojams, tarp jų didžiausios tautinės grupės – lietuviai ir litvakai.

Atvykėliai telkėsi etniškai kompaktiškose teritorijose, nes nekalbėjo angliškai, dažnai nemokėjo skaityti ir rašyti. Pamažu imtasi statyti bendruomenei svarbius centrus: mokyklas, bažnyčias (lietuviai Čikagoje pastatė 13 bažnyčių), vienuolynus, laikraščių redakcijas, ligoninę, parduotuves, saliūnus, gydytojų kabinetus, vaistines ir t.t. Vieni pirmųjų Čikagos kino teatrų atidaryti lietuvio emigranto.

Dar XIX amžiaus pabaigoje lietuviai pradeda burtis į religines ir pasaulietines organizacijas. Tarp pirmos bangos emigrantų, vadinamųjų grynorių, daugiausiai rasime skerdyklų darbininkų, statybininkų, ugniagesių ir labai nedaug laisvųjų amatininkų, bet pažvelgę į antrą ir trečią šios bangos emigrantų kartas atrastume žymių politikų, sportininkų, menininkų, verslininkų ir pan. Paminėsiu tik keletą lietuvių kilmės čikagiečių: plieno liejyklų savininkas, vadovavęs Ilinojaus valstijos pramonininkų asociacijai, Anthony Rudis, amerikietiškojo futbolo žvaigždė Dickas Butkus, Holivudo režisierius Robertas Zemeckis, Niujorko operos solistas Arnoldas Vokietaitis, Vatikano banko direktorius Paulius Marcinkus, JAV politikos sunkiasvoriai – respublikonas kongresmenas Johnas Shimkus, demokratas, buvęs ketvirtas įtakingiausias žmogus JAV politikoje senatorius Richardas Durbinas ir kt.

Dalis grynorių už uždirbtus pinigus grįžę į Lietuvą pirko ūkius arba įsteigė Amerikoje nusižiūrėtus verslus, o tie, kurie liko JAV, tapo galinga jėga, rėmusia Lietuvos nepriklausomybės siekį ir įtvirtinimą. Tik ką atgimusi valstybė iš JAV lietuvių sulaukė dešimčių milijonų dolerių paramos, o 1921 m. surinkta 1 mln. JAV gyventojų parašų reikalaujant prezidento pripažinti nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

Lietuvių diaspora, kurios didelė dalis gyveno Čikagoje, tapo gerai organizuotu Lietuvos nepriklausomybės, pažangos ir gerovės ramsčiu. JAV lietuviai grįžę kovėsi nepriklausomybės kovose, o čikagietis Steponas Darius, į Lietuvą atvežęs krepšinį, beisbolą, boksą ir lengvąją atletiką, buvo aktyvus Klaipėdos sugrąžinimo Lietuvai kovų dalyvis. Jau XX amžiaus pradžioje Čikaga pareiškė aiškias pretenzijas tapti gausiausiu ir įtakingiausiu lietuviškos diasporos centru.

Antrąjį pasaulinį karą sukėlusios hitlerinė Vokietija ir stalininė Sovietų Sąjunga priverčia daugybę lietuvių, gelbėjančių savo gyvybę, trauktis iš Lietuvos. Lietuva netenka didelės dalies inteligentijos ir jau susiformavusio nepriklausomos Lietuvos politinio, ekonominio, kultūros ir kitų sričių elito. Dalis jų, fronto nublokšti į Vakarus, atvyksta į Čikagą, prisiglaudžia pas čia gyvenančius lietuvius. Gausiai kuriamos organizacijos, pildosi lietuviškos mokyklos, parapijos, kultūros centrai. Pokario metais naujai atvykę „dipukai“ (DP – displaced persons) visomis išgalėmis bando susikurti gyvenimą, remia Lietuvoje likusius ir į Sibiro lagerius ištremtus tautiečius, siekia Lietuvos išlaisvinimo. Čikaga tampa dar „lietuviškesnė“.

Po 50 metų okupacijos laisva Lietuva ir vėl sulaukia didelio diasporos palaikymo. Jau įsitvirtinę lietuviai tampa svarbia politine, ekonomine ir finansine atrama atsikuriančiai Lietuvai. Diaspora reikalauja, kad JAV pripažintų Lietuvos nepriklausomybę, remia siekį tapti Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, NATO, kitų organizacijų nariais. Grįžęs į tėvynę čikagietis „dipukas“ Valdas Adamkus išrenkamas Lietuvos Prezidentu. Diasporos iniciatyva ir lėšomis atkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvoje investuoja JAV verslai, teikiama pati įvairiausia parama.

Į JAV atsirita trečioji emigracijos banga. Vėl pildosi pradėjusios tuštėti lituanistinės mokyklos, kuriasi organizacijos. Lemonte įsigytas Pasaulio lietuvių centras tampa didžiausiu lietuvybės išsaugojimo židiniu pasaulyje. Lietuvių bendruomenė išlieka svarbiu atramos tašku atsikuriančiai ir augančiai nepriklausomai Lietuvai.

Lietuviai, litvakai ir įvairių kartų jų palikuoniai šiandien kuria Čikagą. Net ir miesto aukščiausioje politinėje ir administracinėje vadovybėje, versluose, nevyriausybiniame sektoriuje rasime tikrai nemažai žmonių, kurių seneliai ar proseneliai į JAV atvyko iš Lietuvos. Praplėskime šį ratą žmonėmis, kurių sutuoktiniai, giminės, artimi draugai save kildina iš Lietuvos, ir suprasime, kad Čikaga yra turbūt vienas draugiškiausių Lietuvai miestų pasaulyje, o bendradarbiavimo potencialas su šiuo miestu vienas didžiausių.

Čikaga – svarbus JAV ekonomikos ir politikos centras

Čikaga visada buvo vienas įtakingiausių JAV politikos ir ekonomikos centrų. Garsieji JAV prezidentai Abrahamas Lincolnas ir Ronaldas Reaganas kilę iš Ilinojaus valstijos. Pastaruosius aštuonerius metus JAV vadovaujant čikagiečiui Barackui Obamai šio miesto politinio ir ekonominio elito įtaka JAV buvo ypač ryški.

Ekonominę Čikagos galią geriausiai iliustruoja palyginimas pasaulio valstybių kontekste: pagal sukuriamą BVP (561 mlrd. JAV dolerių) miestas rikiuotųsi 21 vietoje tarp pasaulio valstybių, lenkdamas Švediją, Lenkiją ir Argentiną (Pasaulio bankas, 2016).

Čikaga – šeštas turtingiausias miestas pasaulyje. Vienas svarbiausių ilgalaikės stiprybės ramsčių – ekonomikos diversifikacija. Stipriausios ūkio šakos – transportas ir logistika, inžinerinė pramonė, maisto apdirbimo pramonė, spauda ir leidyba, draudimo paslaugos. Sparčiai auga inovacijų ir informacinių technologijų sektorius – per metus mieste sukuriama daugiau nei po 300 startuolių, per pastaruosius kelerius metus į juos investuota daugiau nei 3 mlrd. dolerių. Įspūdingi ekonominiai saitai su užsienio valstybėmis – čia įsikūrusios daugiau nei 1800 užsienio įmonių. Nemažai vietinių Čikagos įmonių vardų („Boeing“, „United Airlines“, „Mondelez“, „Abbot“, „McDonald‘s“) yra puikiai atpažįstami tarptautinėje rinkoje ir vykdo aktyvią plėtrą užsienyje. Čikagoje įsikūrusios daugiau nei 400 stambaus verslo įmonių centrinės būstinės, kurių padaliniai veikia bent 170 valstybių.

Šiuo straipsniu tik truputį praskleidžiau Čikagos, kurią vadiname lietuvių diasporos sostine, potencialą. O dabar pabandykime atsitraukti ir pažvelgti plačiau – į visas JAV. Pamatysime milžinišką neatrastų ir neišnaudotų bendradarbiavimo galimybių vandenyną su begale Lietuvai neabejingų širdžių.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...