Vienokios 2015-ųjų Lietuvos užsienio politikos gairės ryškėja iš viešų Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymų, kitokios – iš užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus veiksmų, o apie dar kitokias kryptis byloja užsienio politikai įgyvendinti numatytos biudžeto eilutės.

Studentų skaičiaus mažėjimas, kurį atremti galima siūlant kokybiškas studijas, kokybiškas rinkai reikalingas mokslas, efektyvi vadyba – žinia apie šiuos pamatinius principus 2015 m. bus dar aiškesnė. Dar ryškesnis bus ir jau anksčiau brendęs persitvarkymo poreikis, kuriam savarankiškai ryžtasi tik dalis aukštųjų mokyklų.

2015-ieji pagal ministrę: su gerąja estų patirtimi, geriau panaudojamomis prevencinėmis programomis, sveikos gyvensenos propagavimu ir be skubotų sprendimų.

Skambiausias ir tikriausiai laukiamiausias iš iki šiol suplanuotų 2015 m. koncertų Lietuvoje vyks balandžio mėnesį Kauno „Žalgirio“ arenoje. Čia pasirodys vienas žinomiausių visų laikų Didžiosios Britanijos popmuzikos atlikėjų Robbie Williamsas. Lietuviai atlikėjai į didžiąsias arenas neskuba, bet mes juos vis tiek mylime.

Horizonte – trys Oskaro Koršunovo spektakliai, Rimo Tumino sugrįžimas ir Klaipėdos dramos teatro įkurtuvės su „Luize Pirmąja“.

Arba į moteriškumo šydais dabintą pintinėlę, apie kurią kalbėdama pati panelė Hasanova paminėtų, kaip jos dugno nelygumai pavertė ją nauja moterimi ir kokių pasaulio paslapčių atskleidė pynimo ornamento vingiai.

Kauno technologijos universitetas (KTU) pastaraisiais metais tarp šalies aukštųjų mokyklų išsiskiria nestandartiniais sprendimais ir radikaliomis permainomis universiteto valdymo, studijų, mokslo ir verslo sinergijos srityse.

Kas dirba Europos Žmogaus Teisių Teisme? Ar šį teismą pasiekiančios peticijos iš Lietuvos išsiskiria kitų Europos valstybių piliečių kreipimųsi kontekste? Teismo veiklą savo išskirtiniame interviu „Veidui“ nušviečia teisėjas prof. Egidijus Kūris.

Lietuvoje iš viso veikia 106 akredituotos sporto federacijos. Ir didelių, ir visai mažyčių tikslas vienas – plėtoti ir garsinti savo sporto šaką. O kaip mūsų federacijos atrodo pasaulyje?

Kokybiškas švietimas ir inovatyvus mokslas – taip trumpai galima apibūdinti naujojo ES paramos laikotarpio 2014–2020 m. prioritetus švietimo ir mokslo srityje. Visai sistemai teks 3,2 mlrd. Lt investicijų.

Nors Lietuvą naujos technologinės tendencijos pasiekia 2-5 metais vėliau nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalis, inovatyvumu nuo pažangių valstybių atsiliekame visai nedaug: jau dabar inovacijų medžiotojai naudojasi išmaniaisias buitiniais prietaisais, pvz., savaime išsivalančias orkaites, skalbykles su automatine dozavimo sistema, kuri leidžia sunaudoti skalbiklio tik tiek, kiek reikia ar šaldytuvus su specialia zonų sistema, kuri garantuoja 5 kartus ilgiau išlaikomą maisto šviežumą.

1 d. Lietuva, atitikusi vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos, taps 19-ąja euro zonos valstybe.   1 d. įsigalios Eurazijos ekonomikos sąjungos (EES) sutartis. Dėl EES įkūrimo 2014 m. susitarė Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, o vėliau ir Armėnija. Nors sąjungoje nebus Ukrainos, kurią dar iki Euromaidano įnirtingai prisijungti viliojo Maskva, mažesnės, nei [...]