2013 Sausio 17

Darius Staliūnas: „Jeigu mes nerašysime apie Lietuvos istoriją užsienio kalbomis, rašys britai ar amerikiečiai, bet prolenkiškai“

veidas.lt


Šiemet „Veido“ rengiamuose „Mini Nobelio“ rinkimuose geriausio istoriko vardą pelnė vienas labiausiai tarptautinėje akademinėje bendruomenėje pažįstamų mūsų tyrinėtojų – dr. Darius Staliūnas.

Lietuvos istorijos instituto (LII) direktoriaus pavaduotojas Darius Staliūnas, kasmet skaitantis pranešimus įvairiose pasaulio šalyse, paskelbiantis po keliolika straipsnių labiausiai vertinamuose tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose, taip pat išleidęs kelias knygas anglų kalba, neabejoja, kad istorikas savo darbus privalo publikuoti ne tik lietuvių kalba, bet ir dalyvauti tarptautiniame moksliniame diskurse. Mat tai leidžia plačiau pažvelgti į mūsų nagrinėjamas problemas, suteikia galimybę patikrinti daugelį idėjų, hipotezių, versijų platesniame kontekste.
„Svarbu ir tai, kad jeigu mes nerašysime apie Lietuvos istoriją, kultūrą, kalbą užsienio kalbomis, rašys kažkas kitas. O tada neturėtume pykti, kad, tarkim, vokiečių ar amerikiečių autoriai rašo apie Lietuvos istoriją prolenkiškai. Arba piktintis, kad garsus britų istorikas Normanas Daviesas prieš keletą metų išleistoje knygoje „Dingusios karalystės“ Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pristato kaip Baltarusijos valstybę ir skyrių apie tai pradeda dabartinio Baltarusijos prezidento portretu“, – pabrėžia daugiausiai pastaruosius trejus metus straipsnių užsienio moksliniuose žurnaluose paskelbęs Lietuvos istorikas.
D.Staliūnas prisimena, kad pirmuosius žingsnius į tarptautinę mokslo erdvę žengė parengęs straipsnius Lenkijos žurnalams. Istoriko teigimu, šioje kaimyninėje šalyje mūsų mokslininkai turi daug galimybių, nes jaučiamas didelis lietuvių atliktų tyrinėjimų poreikis. „Lenkijos ir Lietuvos istorija glaudžiai susijusi, todėl daugelis lenkiškų žurnalų net prašo, kad lietuviai rašytų jiems straipsnius“, – atskleidžia D.Staliūnas.
Istorikas priduria, kad įkėlus koją į lenkišką akademinę aplinką vėliau žinomumas ir pripažinimas atėjo natūraliai, sulaukiant kvietimų dalyvauti įvairiose konferencijose, pasiūlymų rašyti straipsnius ir net tapti vieno svarbiausių Vidurio ir Rytų Europai skirto žurnalo „Ab Imperio“ redakcinės kolegijos nariu. Šį kvietimą LII direktoriaus pavaduotojas vadina itin svarbiu tarptautinės akademinės bendruomenės įvertinimu.
Vis dėlto kol kas pats reikšmingiausias įvykis jo mokslinėje karjeroje – knygos „Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863“ apie Rusijos imperijos politiką Lietuvoje ir Baltarusijoje išleidimas anglų kalba. Tai padarė tarptautinė akademinė leidykla „Rodopi“. Svarbu paminėti, kad D.Staliūno darbas sulaukė apie trisdešimt recenzijų įvairiose pasaulio šalyse ir dažniausiai buvo įvertintas kaip svarbus mokslinis žodis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Jonas Jonas rašo:

    Versi iš lietuvių kalba parašytas knygas ir dabar nėra draudžiama. Ir dar geriau būtų, kad būtų verčiama ne tik į anglų bet ir į kitas užsienio kalbas, ypač Lietuvos ir Lenkijos kaimynų.

  2. Tikrai reikia Tikrai reikia rašo:

    O tiksliau, reikėjo. Beje, vakar NDT rodyta ,,Katedra”. Buvo ir anglakalbių. Gaila, nėra vertimo. O labai praverstų.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...