Respublikos Prezidentė, apžvelgdama antrųjų kadencijos metų rezultatus, pabrėžė, kad pinigus politinėms partijos galėtų aukoti tik fiziniai asmenys ir galėtų būti skiriamos dotacijos iš valstybės biudžeto. Labai karštai palaikau Respublikos Prezidentę šiuo klausimu.

Pagalvokime patys, kas turi balsavimo teisę, renkant Seimą, savivaldybių tarybas, Prezidentą? Atsakymas akivaizdus, Lietuvos Respublikos piliečiai, t.y. fiziniai asmenys. Tas kam priklauso tautos suverenitetas. Tai Tauta renka savo valdžią ir ją įgalioja veikti Tautos vardu. O kas yra juridiniai asmenys? Atsakau – įvairios „Uždarosios akcinės bendrovės“ ar „Akcinės bendrovės“. Kokie jų tikslai? Visais įmanomai būdais (dažniausiai teisėtais) didesnis pelnas. Klausiu, kam asmeniui ar asmenų grupei turinčiam ir valdančiam „Uždarąją akcinę bendrovę“, remti politinę partiją. Į šį klausimą, galėtų atsakyti Specialiųjų tyrimų tarnybą (gal ne visada) ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

Nesuprantu partijų atstovų, kurie teigia, kad uždraudus juridiniams asmenis finansuoti politines partija atsirastų grėsmė demokratijai. Mielieji, priešingai tai tokios partijos, kurios visiškai priklauso nuo juridinių asmenų paramos yra grėsmė demokratijai, nes vykdo politiką naudingą tik stambiems partijos rėmėjams, o piliečiai – suvereniteto turėtojai, pamirštami iki kitų rinkimų. Tokios partijos pačios jau yra uždarosios akcinės bendrovės siekiančios pelno. Palyginus Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktas ataskaitas apie aukas politinėms partijoms ir Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaitas, dažnai akivaizdžiai matosi, kad stambius valstybinius užsakymus finansuojamus iš biudžeto, laimi tos pačios uždariosios akcinės bendrovės, kurios remia ir politines partijas. Galbūt tai atsitiktinumas. Bet, jeigu pamenate prieš pusmetį Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas viename privačiame susitikime pirtyje buvo raginamas neliesti tam tikrų pirkimų, net buvo pateiktas įmonių sąrašas. Gaila, kad neturime to sąrašo, labai būtų įdomu. Tai kalbėti apie būsimą šešėlinį finansavimą, jeigu bus uždrausta finansuoti politines partijas juridiniams asmenis, nėra prasmės jis ir dabar vyksta.

Kitas klausimas, kam gi reikalingos lėšos politinėms partijos? Na aišku išlaikyti personalą, skleisti savo politines nuostatas, ir laimėti rinkimus. Gal žinote kiek kainuoja rinkimai? Klausimas sudėtingas. Gal paklauskime kitaip. Kiek partijos gauna pajamų? Keistas klausimas, bet šiuos skaičius randame Vyriausios rinkimų komisijos puslapyje. Visos partijos dalyvavusios rinkimuose 2007 metais gavo 36 mln. litų, 2008 m. 38 mln. litų, 2009 m. 19 mln. litų (krizė ir partijoms, aišku ir tai, kad 2009 m. nevyko rinkimai nei į Seimą, nei į savivaldybių tarybas). Kaip rodo apibendrinta statistika, beveik pusė šio finansavimo jau sudaro valstybės biudžeto lėšos. Tai kaip ir dalis problemos dabar išspręsta. Mūsų kaimyninės šalys Lenkija, Latvija, na ir JAV jau yra uždraudusios arba riboja juridiniams asmenis finansuoti politines partijas, ir demokratijai grėsmės nėra.

Na pabandykime pažiūrėti, kiek kainavo 2008 m. Seimo rinkimai politinėms partijoms, pvz., Darbo partija išleido 1,9 mln. litų, Liberalų ir centro sąjunga -3,5 mln. litų, Lietuvos socialdemokratų partija – 6 mln. litų, Naujoji sąjunga (socialliberalai) -2,8 mln. (pats brangiausias Seimo nario mandatas, nes tik vienas šios partijos atstovas pateko į Seimą), Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų partija – 6,4 mln. litų. Iš viso partijos, kurios dalyvavo rinkimuose išleido 33 mln. litų. Na ir galbūt esminis klausimas, kur gi šie pinigai keliauja, iš karto galiu atsakyti didžioji dalis tenka kitoms uždarosioms akcinėms bendrovėms ir jų magnatams, kuriems priklauso žiniasklaida tiek televizija, tiek spauda. Neretai, didžioji dalis magnatų, valdančių žiniasklaidą, valdo ir kitas uždarąsias akcines bendroves, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir gauna lėšas iš valstybės biudžeto. Na gaunasi užburtas ratas.