2014 Rugsėjo 16

Mecosopranas, kuris nesvajoja tapti Karmen

veidas.lt

Vyrų personažai Italijoje gyvenančiai Jurgitai Adamonytei patrauklesni nei flirtuojančių moterų.

 

„Vilnius City Opera“ kolektyvas rengiasi rugsėjo pabaigoje sceną pasieksiančiai premjerai – vokiečių kompozitoriaus Engelberto Humperdincko operai „Jonukas ir Grytutė“, kuri pagal lietuvišką interpetaciją virs ūgtelėjusiais brolių Grimmų pasakos personažais „Jonu ir Greta“.

Spektaklio repetuoti į Vilnių atvyko ir Italijoje su šeima gyvenanti solistė Jurgita Adamonytė, kuriai premjeroje teks Jono vaidmuo. Tačiau pašnekovė teigia jokio streso dėl to nejaučianti: pirmiausia todėl, kad ši partija kompozitoriaus ir buvo skirta mecosopranui, be to, vyriškų operos personažų šviesiaplaukės lietuvių solistės repertuare jau ir anksčiau būta ne vieno. Tai ir Kerubinas iš Wolfgango Amadeaus Mozarto „Figaro vedybų“, ir Idamantė to paties kompozitoriaus operoje „Idomenėjas, Kretos karalius“, ir Niklausas Jacques‘o Offenbacho „Hofmano istorijose“, ir poetas Scipijus šiuolaikinėje Detlevo Glanerto operoje „Kaligula“…

Jurgita neslepia, kad iš pradžių teko „atrasti“ scenoje vyrišką plastiką, bet dabar kurti tokius personažus jai patinka netgi labiau nei gražuolių kokečių: netenka maivytis, kvailai šypsotis ir ištiesus nugarą stypčioti po sceną aukštakulniais bateliais – nereikia viso to, kas taip traukia į sceną naivias viso pasaulio paaugles…

„Nuo pat paauglystės nemėgau flirtuoti. Nekenčiu blizgučių, rožinių spalvų, o kosmetiką namie prisimenu tik tuomet, kai su vyru Marku vakare išsiruošiame į teatrą ar koncertų salę. Bet tai nebūna labai dažnai, nes pastaraisiais metais daug laiko namie gyvendavome pakaitomis: arba jis, pianistas ir dirigentas, būdavo išvykęs svetur koncertuoti, arba aš kažkuriame pasaulio teatre dainuodavau“, – pasakoja J.Adamonytė.

Rožinę spalvą Jurgitai dabar tenka toleruoti penkiametės dukrelės Gretos garderobe, kuri jau turi savo tvirtą nuomonę apie grožį. Ir dažniausiai tas grožis lyg tyčia būna rožinių atspalvių… Vis dėlto eilinėmis dienomis kosmetikos Jurgita iki šiol nepasigenda, nors neslepia, kad su tokia nuostata jau sunkoka pritapti Italijoje, kur flirtas – kone nacionalinės kultūros dalis, o moterys dievina blizgučius ir ryškią kosmetiką. Ką jau kalbėti apie trumpus sijonėlius ir aukštakulnius, kurie nedidukėms italėms atrodo kaip išsigelbėjimas.

Itališkos operos – tik italams?

Su Marku lietuvaitė susipažino paprastai – jis tapo jos koncertinių pasirodymų akompaniatoriumi Italijoje. Pirmąją pažinties vasarą abu keliavo po šioje šalyje rengiamus jaunųjų muzikantų konkursus, ir visuose keturiuose pavyko laimėti. Taip bendrai atidarytoje banko sąskaitoje susikaupė solidi suma – 35 tūkst. eurų. Tuomet susimąstė, ar protinga būtų pinigus dalytis: juk jie praverstų bendro gyvenimo pradžiai…

Ir nors šiandien netoli Peskaros miesto Abrucų regione su šeima gyvenanti Jurgita jau laisvai kalba itališkai, savo naujojoje tėvynėje retkarčiais atlieka nebent koncertines programas, tačiau Italijos operos teatruose pasirodo labai retai. Tam, pasak solistės, yra kelios priežastys.

Pirmoji – italų konservatyvumas ir begalinė ištikimybė klasikiniam itališkos operos repertuarui, kurį, jų įsitikinimu, tinkamai suprasti ir atlikti geba tik italai. Bet koks netikslus itališkos tarties niuansas Gioacchino Rossini, Giuseppe Verdi ar Giacomo Puccini operų arijose šios šalies muzikos kritikus nervina.

„O pasiekti idealios tarties svetimtaučiams, netgi kalbantiems itališkai, dažniausiai nepavyksta. Natūralu: argi italų solistai Lietuvoje įstengtų, neprajuokinę publikos, sudainuoti Balio Dvariono ar Vytauto Klovos operų arijas? Be to, devyniolikto amžiaus itališkuose libretuose esama žodžių, kurių reikšmės netgi mano vyras italas priverstas ieškoti žodynuose, – jie dabartinėje šnekamojoje kalboje nebevartojami. Dažnai diskutuoju apie tai su tenykščiais muzikais, tačiau jie laikosi savo: italų operas turi dainuoti italai, nors patys nekompleksuodami atlieka ir vokiškas, ir prancūziškas operas“, – stebisi Jurgita.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...