Nors per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai pasikeitė ir šiek tiek pagerėjo, mitybos ekspertų teigimu, permainos yra per menkos. Taigi kokius pokyčius galima laikyti teigiamais?
Kaip liudija Statistikos departamento duomenys, dabar Lietuvos gyventojai valgo daugiau grūdų produktų (1990 m. vienam šalies gyventojui teko 109 kg grūdų produktų, pernai – 116 kg). Daugiau vartojame daržovių (1990 m. vienam žmogui teko 79 kg, o dabar – 101 kg daržovių). Žinoma, labai gerai, kad ir vaisių vienas žmogus dabar vidutiniškai suvalgo 58 kg per metus (1990 m. – tik 34 kg). O ir žuvies šiuo metu lietuviai suvalgo daugiau nei prieš 23 metus.
Prie teigiamų poslinkių galima priskirti ir tai, kad pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai valgo mažiau mėsos (1990 m. vienam gyventojui per metus teko 90 kg, o pernai – 73 kg mėsos), mažiau kiaušinių (1990 m. vienam gyventojui per metus teko net 306 kiaušiniai, o dabar – tik 200 kiaušinių). Taip pat gerokai mažiau vartojame ir cukraus (1990 m. vienam žmogui teko 43,5 kg, o dabar – 30,1 kg šio neretai baltuoju nuodu vadinamo produkto).
Tačiau mitybos specialistai teigia, kad pokyčiai pernelyg menki: lietuviai vis dar per mažai valgo daržovių, vaisių bei žuvies (pastarosios rekomenduojama valgyti bent du kartus per savaitę) ir per daug mėsos, bulvių bei cukraus. Ypač tai akivaizdu, kai lyginamės su išsivysčiusių šalių gyventojais. Tarkime, nors šviežių daržovių rekomenduojama valgyti kiekvieną dieną, šio mitybos principo laikosi vos 40 proc. suaugusių mūsų šalies gyventojų.
Prie neigiamų tendencijų mitybos ekspertai mini ir tai, kad Lietuvoje smarkiai padaugėjo atsisakančiųjų pieno ir jo produktų. Tai pagrindinis kalcio šaltinis, todėl gerti lieso pieno ar valgyti varškės, sūrio verta bent tris kartus per savaitę, tačiau dabar kas penktas žmogus Lietuvoje visai nevartoja šių produktų (1990 m. vienam šalies gyventojui teko vidutiniškai 476 kg, o dabar – jau tik 303 kg pieno ir jo produktų).
Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai patvirtina, kad ir šiandien daugumos Lietuvos gyventojų mityba – neracionali ir nesubalansuota. O juk mityba daro reikšmingą įtaką sveikatai, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui.