AFP

Kol kas Rusijos vadovams, nepaisant atviros agresijos Ukrainoje, skaudžių pasekmių pavyko išvengti. Nors jų veiksmai tarptautinės bendruomenės visuotinai smerkiami, plačiai apimančių sankcijų, kurios grasintų strateginiams Rusijos ekonomikos sektoriams, kol kas iš esmės nebuvo. Pasak politologo Kimo Holmeso, Rusija pasinaudojo tuo, kad Vakarai nepaliaujamai tiki taikos idėja ir nelaiko Ukrainos tokia reikšminga, kaip Kremlius.
Be to, sankcijų svarstymas atskleidė skirtingą Europos valstybių ekonominę bei energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri dėl potencialiai didelių išlaidų verčia laikytis nuosaikesnės politikos.
Nepaisant to, net ir tokiomis aplinkybėmis Rusijos veiksmai yra varžomi objektyvių aplinkybių: nors ir modernizuojamos, tačiau vis dar skurdžios kariuomenės; priklausymo pasaulinėms ekonomikos rinkoms, kurios kilus nestabilumui Rusijos rublio kursą numušė beveik dešimtadaliu ir atšaukė investicijas, bei apskritai trapios ekonomikos, kurios augimas gerokai sulėtėjo, būklės. Neverta pamiršti ir to, kad priešas – nepriklausoma Ukraina – yra septinta pagal gyventojų skaičių Europos valstybė.
Todėl Kremliaus veiksmai kol kas atrodo racionaliai apskaičiuoti bei išnaudojantys silpnąsias Ukrainos ir Vakarų puses, bet kartu riboti ir bent iš dalies prognozuojami.

Rusijai teks pakratyti kišenes
Vladimirui Putinui kol kas pavyko įgyvendinti beveik visus politinius tikslus, kurie buvo keliami vykdant agresiją Ukrainoje: Krymas po aneksijos prijungtas prie Rusijos, o rytinė ir pietinė Ukrainos dalis iki šiol gyvena pilietinio konflikto, sukelto tariamai vietinių teroristų, sąlygomis. Nepaisant gausybės tarptautinės teisės pažeidimų ir ginklu paremtos politikos grąžinimo į Senąjį žemyną, Kremliui tenkančios išlaidos yra santykinai nedidelės.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 192014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m