Mūsų valdžia moka laukti tinkamo momento. Garliavinė istorija tą tik patvirtina – policininkų ir kitų pareigūnų Klonio gatvės namo šturmas surengtas tik pasibaigus Romo Kalantos susideginimo jubiliejui ir kaip tik tą dieną, kai Seime pradėti svarstyti labais svarbūs Ignalinos atominės elektrinės įstatymai. Šie svarstymai visai nublanko prieš mergaitės paėmimo šturmą.

Kas gali paneigti tikimybę, kad masinės informavimo priemonėms absoliučiai visą dėmesį skiriant „keliadai“, patyliukais Seime bus bandoma prastumti šaliai nepalankių atominės elektrinės įstatymų?

Dauguma Seimo narių vakar per posėdį sukišo galvas į smėlio maišus, įsikišo ten savo valdiškus laptopus ir „on-line“ stebėjo garliavinę spec. operaciją – su automatais, granatomis, ežiais ant kelio, benzopjūklais, ašarinėmis dujomis, vandens patrankomis ir t.t. Vos ne O Bin Ladeno namo šturmas Pakistane. Tiesa, ten dalyvavo vos keliolika pareigūnų. O Garliava vakar virto mūšio lauku dėl vienos abejotinos reputacijos motinos užgaidų. Neva ji pavyzdinga mama, nori auginti savo dukrą, kuri jai šešerius metus visai nerūpėjo. Neatsimenu nė vieno fakto, kad vienai nereikšmingai operacijai būtų sutelkta beveik 300 pareigūnų. Kiek visa tai kainavo valstybės biudžetui???

Įtakingi teisininkai supranta, kad jei nusikalstamų grupuočių kėslų įgyvendinimui yra pajungiama politinės valdžios ar teisėsaugos institucijų pareigūnai, tai tokia nauja struktūra yra vadinama MAFIJA, kuri anksčiau ar vėliau yra išaiškinama ir visi jos nariai susilaukia pelnytos bausmės ir visuomenės pasmerkimo. Galima vardinti daug baudžiamųjų bylų, kuriose sprendimai priimami, ar nepriimami tik dėl kažkieno politinės valios, nors faktiškai dėl korumpuotų sluoksnių įtakos mūsų valdžiai. Tai liečia tiek ir garsias korupcines bylas, kur tikrai buvo pavogti ar iššvaistyti šimtai milijonų valstybės, visos visuomenės lėšų. Klonio gatvėje gi milijonus kainavusi vakarykštė operacija tikrai nebuvo verta tokių pinigų. O kiek teismų sprendimų antstoliai apskritai nesugeba įvykdyti? Manau, tūkstančius.

Kita vertus, šioje pedofilinėje istorijoje tikrai unikali L. Stankūnaitės asmenybė. Dalis teisininkų teigia, kad normalioje teisinėje valstybėje ji jau seniai būtų buvusi nuteista dėl bendrininkavimo nusikaltimo padaryme ir atlikinėtų bausmę, apie ją tiesiog šokinėja vos ne visa valdžia. Mes visi mokesčių mokėtojai esame priversti net išlaikyti jai Generalinio prokuroro ir sprendimu paskirtą apsaugą ir ją pačią. Tam jau išleista daugiau kaip 2 milijonų litų. Kyla daug klausimų nuo ko ji yra saugojama? Reikia suprasti – saugojama yra ne L. Stankūnaitė. Matyt, saugojamos yra įtakingų pedofilų, galimai esančių valdžioje ir spec. tarnybose, paslaptys, susijusios su abiejų mergaičių, o gal ir daugiau seksualiniu prievartavimu. Buvo viskas yra daroma, kad mergaitė būtų išplėšta iš Neringos Venckienės globos, galimai medikamentais paveikta mergaitės psichika, kad ji nieko nebeprisimintų ir, pašalinus N. Venckienę nuo atstovavimo mergaitei, kad baudžiamojoje byloje būtų priimtas pagaliau sprendimas, kad jokios pedofilijos nebuvo. Tikriausiai baigiamasi, kad pas mus, kaip ir Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje jau priimti pedofilų kastracijos įstatymai. Mūsų valstybėje tokio įstatymo nedrįstama net siūlyti. Gal tik koks nestabilusis P. Gražulis tai išgrįstų pasiūlyti.

Neteisinu ir Kedžių šeimos su teisėja Neringa priešakyje – jie irgi ne šventieji: vietinių pasakojimu, itin linkę į aroganciją, pasipūtę, jaučiasi visagaliais. Tačiau tai tik žmogaus būdo bruožai  – nieko nusikalstamo jie nedarė. Nebent tai, kad sovietmečiu augino nutrijas, nėrė megztinius, garino džinsus ir jais „spekuliavo“.

Klysti yra žmogiška, tačiau tautos išmintis niekada neklysta. Ne veltui liaudies patarlė sako, kad mama yra ne ta, kuri pagimdė, o ta, kuri išaugino.