Visuose mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vietų, kuriose prekiaujama dėvėtais drabužiais, yra trigubai ar net penkiskart daugiau nei naujų drabužių parduotuvių.

Tarkim, Kupiškyje sėkmingai dirba penki vadinamieji skudurynai, o naujų drabužių galima įsigyti vos vienoje parduotuvėje. Anykščiuose galima suskaičiuoti tik tris naujais drabužiais prekiaujančių parduotuvių iškabas, o daiktus iš antrų rankų pardavinėja keliolika verslininkų. Tokia pati situacija ir Ariogaloje, Ignalinoje, Visagine, Plungėje. Net tokiuose miestuose, kaip Marijampolė, Alytus ar Panevėžys, naujų drabužių pardavėjams labai sunku konkuruoti su prekeiviais dėvėtais drabužiais ir batais.
Prieš penkerius metus iš Vilniaus į Panevėžį atsikrausčiusi Jurga Latukytė pastebi, kad daugelis panevėžiečių aplenkia prekybos centrą „Babilonas“ ir pirmiausia apsipirkti traukia į automobilių turgų, kuriame susirenka bene daugiausiai Lietuvoje prekiaujančiųjų dėvėtais drabužiais. „Populiarios ir dėvėtų drabužių parduotuvės, kurios net iš miesto centro išstumia naujų daiktų parduotuvėles. Štai neseniai vietoj pusmetį veikusio užuolaidų salono atidarytas skudurynas“, – pasakoja panevėžietė.
Kupiškio rajono savivaldybės specialistės Levutės Kravcovos žodžiais, provincijos gyventojai priversti pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse ne tik bandydami sutaupyti, bet ir norėdami įsigyti madingų apdarų. Mat į mažesnių miestų parduotuves atkeliauja tik senų kolekcijų likučiai. Žinoma, daugeliui nauji drabužiai ir neįperkami.
Beje, dėvėtų drabužių parduotuvių tinklo „Pasaulio drabužiai“ direktorius Albertas Palskis pabrėžia, kad pastaraisiais metais daugėja verslininkų, kurie parduotuves iš didmiesčių perkelia į provinciją. Nemažai ir turgaus prekeivių persikelia po stogu, tikėdamiesi sulaukti dar daugiau klientų.