Lietuvos bankų asociacijos nariai teigia, kad iki šių metų pradžios buvo perėmę vos tris nesilaikančių savo finansinių įsipareigojimų klientų būstus. Anot jų, kitais atvejais buvo ieškota sprendimo, leidžiančio neiškeldinti skolininkų iš jų būsto. Tačiau kyla klausimas, ar tai – tikrai tiesa.

“Nepaisant viešojoje erdvėje sklandančių anoniminių istorijų, būsto perėmimas buvo ir yra išskirtinis, ekstremalus atvejis. Tuo keisčiau girdėti apie kažkokius masinius reiškinius. Derėtų suprasti, kad bankas yra finansų institucija, todėl jai svarbiausia atgauti skolą, o ne perimti kažkieno turtą. Bankai suinteresuoti, kad laikinai nemokus klientas pasitaisius padėčiai toliau mokėtų paskolos įmokas gyvendamas įsigytame būste”, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Visgi anksčiau žurnalo “Veidas” kalbinti nekilnojamojo turto rinkos specialistai tvirtino, kad hipotekos teismų ir antstolių kabinetuose kyla nemenkos iš nemokių klientų perimamų butų, namų, žemės sklypų bylų stirtos, bet šie objektai į rinką kol kas dar nepatenka. “Jau metus laukiama, kada plūstelės tas bankų perimtas turtas, o jo kaip nėra, taip nėra”, – stebisi UAB “Apus turtas” brokeris Rimas Kirdulis.

Iš visų žurnalistų apklaustų bankų tik du prisipažino perėmę po kelis butus ar namus. Bet štai centrinė hipotekos įstaiga praneša, kad iš tiesų šiuo metu areštuoti net 808 bankų klientų butai. Tiesa, prognozuoti, kad šie butai greitai sudrebins Lietuvos nekilnojamojo turto rinką ir padidins pasiūlą, būtų neapdairu, mat prasiskolinę klientai greitai perprato jiems gana palankias žaidimo taisykles ir vilkina būstų perdavimo antstoliams procesą, kuris gali tęstis ir kelerius metus. Visą “Veido” tyrimą skaitykite “veidas.lt” portale.