Išplėstame komunikacijos lauke kiekvienas įmonės darbuotojas gali būti kūrėjas arba neigiamos informacijos skleidėjas. Pavyzdžiui, „Facebook“ svetainėje pranešęs apie neviešus įmonės planus atleisti darbuotojus arba aprašęs įdomų technologinį gamybos procesą, kuriuo mielai pasinaudotų ir konkurentai. Dėl šių priežasčių didelės tarptautinės kompanijos technologinių paslapčių ir kitokios jautrios informacijos apsaugai, darbo su informacija procesų optimizavimui skiria ypatingą dėmesį ir įspūdingas lėšas. Tuo metu Lietuvos ekspertai atkreipia dėmesį, kad verslas mūsų šalyje informacijos saugai skiria mažai dėmesio ir pataria pradėti nuo paprastų dalykų.

Pamatas – verslo kultūra

Siekiant užtikrinti verslo informacijos saugumą, reikėtų pradėti nuo garbingos verslo kultūros diegimo. Anot tarptautinės personalo atrankos grupės „Grafton Recruitment“ vadovės Dianos Mečanecaitės, kai kurių bendrovių vadovai taiko dvigubus standartus: „Jie tikisi, jog į jų kolektyvą ateinantis naujas darbuotojas su savimi atsineš informacijos, klientų ratą ir tuo pat metu nori, jog taip nesielgtų bendrovę paliekantys darbuotojai. Kol egzistuoja dvigubi standartai, sunku kalbėti apie darbuotojų sąmoningumą informacijos konfidencialumo klausimu“, – sako D. Mečanecaitė.

Kitas dažnai pasitaikantis scenarijus – konfidenciali informacija atskleidžiama dėl paprasčiausio nežinojimo. „Neužtenka prieš pasirašant darbo sutartį būsimam darbuotojui trumpai paminėti, jog reikia saugoti vidinę bendrovės informaciją. Jei į šį klausimą žiūrima aplaidžiai, nereikėtų stebėtis išgirdus darbuotojus viešoje erdvėje pasakojant apie dalykus, apie kuriuos nederėtų kalbėti – jie gali net nesuprasti, jog daro kažką blogo. Taip pat rimtai reikia kalbėti ir apie darbuotojų elgesį internetinėje erdvėje – čia sąlygos plisti informacijai, įskaitant ir konfidencialią, itin palankios“, – pasakoja D. Mečanecaitė.

Socialiniai tinklai: riboti ar ne?

Sunkiai kontroliuojamoje internetinė erdvėje atsiradęs neapgalvotas darbuotojo komentaras, bendrovei gali atnešti didelių nuostolių. Kol kai kurios įmonės imasi tylaus stebėtojo vaidmens, kitos ieško griežtesnių priemonių informacijos saugumui užtikrinti.

„Niekuomet negali žinoti, kam ir kokia informacija gali būti naudinga. Iš pažiūros nekaltas pajuokavimas darbine tema ant kolegos socialinio profilio „sienos“ gali tapti neįkainojamu atradimu bendrovės konkurentams. Šią problemą spręsti galima panašiai kaip šiuo metu yra sprendžiama darbo našumo problema – ribojant interneto prieigą prie tam tikrų, su darbiniais klausimais nesusijusių interneto puslapių“, – sako efektyvių programinės įrangos sprendimų centro „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

Panašios nuomonės laikosi ir D. Mečanecaitė: „Yra profesijų, kurių svarbi dalis – bendravimas internete, socialiniuose tinkluose. Visgi, jei tai nėra esminis darbo aspektas, prieiga prie kai kurių interneto puslapių darbo vietoje gali būti ribojama. Žinoma, neįmanoma sukontroliuoti darbuotojo elgesio internete po darbo valandų, todėl tenka vėl grįžti prie darbo kultūros skiepijimo. Darbuotojai turi suprasti taktiško ir etiško elgesio svarbą ne tik darbo vietoje, bet ir už jos ribų“.

Papildoma apsauga

Dar vienas būdas apsaugoti konfidencialią bendrovės informaciją – verslo informacijos saugumo programų, kurios informaciją saugo ne tik nuo išorinių atakų, bet ir bendrovės viduje, įdiegimas.

„Egzistuoja nemažai priemonių, galinčių užtikrinti, jog verslo informacija išliks konfidenciali ir nebus perduota trečiosioms pusėms. Be konfidencialumo sutarčių ir teisinių motyvų, verslo bendrovės turėtų apsvarstyti specialiai informacijos apsaugai sukurtas USB laikmenas su užkoduotais vartotojų programų ir slaptažodžių prisijungimais ar sprendimus, skirtus užtikrinti atsarginių dokumentų kopijų gamybą“, – sako T. Parnarauskas.

technologijos.lt