Kazimierą Norkų galėtume pavadinti vienu pažangiausių ir originaliausių Lietuvos verslininkų. Mintis Vilniaus senamiestyje atidaryti geriausiomis klasikos tradicijomis jau išgarsėjusį barzdų skutimo saloną pasiteisino su kaupu. Pasitvirtino ir sumanymas dirbti čia pasikviesti ne šiaip profesionalą barzdų stilistą, o patyrusį barzdaskutį iš Sirijos, kurio K.Norkus ieškojo bent pusmetį. O ar pasiteisino idėja nuo šios vasaros klientams už paslaugas salone „Barzdaskučiai“ pasiūlyti atsiskaityti ne tik grynaisiais, bankų kortelėmis, bet ir bitkoinais?

Rima JANUŽYTĖ

Paklaustas, ar per kelis mėnesius atsirado bent vienas klientas, už barzdos puoselėjimą sumokėjęs bitkoinais, Kazimieras Norkus nusijuokia: kasdien bent po du ar tris. „Pats iš pradžių į šią idėją žvelgiau skeptiškai, tačiau rezultatas gerokai nustebino. Pasirodo, tarp žmonių, kuriems įdomus mūsų salonas, yra daugybė pirmenybę teikiančių bitkoinams. Atsirado labai daug naujų klientų, kurie, išgirdę, kad pas mus priimami bitkoinai, perėjo pas mus vien dėl to“, – nuostabos dėl virtualios valiutos populiarumo neslepia K.Norkus.

Mintį klientams pasiūlyti atsiskaityti bitkoinais jam pasiūlė bitkoinų platformos Lietuvoje „CoinGate“ įkūrėjas Dmitrijus Borisenka.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas sako, kad rimta firma tokiais dalykais negali užsiimti, tačiau tokius jo žodžius paneigia Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“, tapusi pirmosiomis oro linijomis pasaulyje, kurių klientai skrydžių bilietus gali įsigyti bitkoinų valiuta ir tai mielai daro jau daugiau nei metus.

Bitkoinais itin populiaru atsiskaityti ir vienoje didžiausių Lietuvos odontologijos klinikų „Denticija“, taip pat – už taksi paslaugas įmonėje „JazzExpress“, kai kuriose kavinėse, baruose, parduotuvėse.

Pasaulyje tokių įmonių – daugybė. Mokėjimus bitkoinais priima tokios pasaulinės bendrovės, kaip „Wordpress.com“, „Overstock.com“, „Expedia“, „Dell“ ir kitos.

Bankininkai ir net valstybių vadovai perspėja, kad žaidimas su bitkoinais labai rizikingas, nes už šią virtualią valiutą niekas negarantuoja, ją sunku kontroliuoti, be to, ji esą sukuria prielaidas šešėliniam verslui, o vien žodis „bitkoinai“ turėtų žadinti mokesčių inspektorių budrumą.

D.Borisenka aiškina, kad viskas priešingai. Bitkoinai nėra „nepagaunami“ – esant reikalui labai paprasta susekti šių pinigų judėjimą per platformą, kuria naudojantis buvo atliktas pervedimas, arba vartotojo kompiuterio IP adresą. O nuvertėti gali ir bet kuri kita valiuta – nuo to niekas neapsaugotas. Juolab kad bitkoinų reguliavimas, jiems vis labiau populiarėjant, griežtėja visame pasaulyje.

JAV žaliavų ateities sandorių prekybos komisija (angl. Commodity Futures Trading Commission, CFTC) rugsėjo 17 dieną pakeitė vadinamųjų kriptovaliutų, arba virtualių valiutų, reguliavimo taisykles ir dabar šios valiutos įgauna dar apčiuopiamesnį pavidalą. Ši komisija, remdamasi vieno JAV dabar vykstančio teismo proceso (jis susijęs su machinacijomis bitkoinais) precedentu, nutarė bitkoinus nuo šiol traktuoti kaip prekę, o ne kaip valiutą.

Dėl to bitkoinai ne tik patenka į šios komisijos jurisdikciją, bet ir įgauna visai kitą statusą. „Bitkoinai dabar priklausys tam tikrai turto klasei. Tai juos leis naudoti kaip auksą ar naftą, o kompanijos, vykdančios prekybą bitkoinais, privalės užsiregistruoti ir atitikti CFTC reikalavimus“, – pokyčius komentuoja „Stratfor“ analitikai.

Žinoma, šios naujovės kol kas aktualios tik JAV, tačiau, žinia, netruks pasiekti ir Europą. Čia bitkoinai dar nėra tokie populiarūs kaip Amerikoje, kur juos palaimino net Federalinis rezervų bankas, tačiau nuo jų atsiradimo 2009 m. tai vis tiek yra labiausiai visame Vakarų pasaulyje paplitusi virtuali valiuta.

Kitose, mažiau išsivysčiusiose rinkose bitkoinai kelia daugiau klausimų, mat prastai išplėtotoms finansų institucijoms ir bankų infrastruktūrai tokia virtuali valiuta gali išties pakenkti.

Kai kuriose valstybėse bitkoinai apskritai uždrausti, pavyzdžiui, Tailande, Islandijoje, Vietname, o Rusijoje jų naudojimas ribojamas. Tiesa, didžiausio Rusijos komercinio banko „Sberbank“ direktorius Germanas Grefas yra prisipažinęs, kad ir pats turi bitkoinų ir nepritaria skaitmeninių pinigų draudimui.

Tai, ko gero, vienas iš nedaugelio viso pasaulio bankininkų, kuriuos džiugina prieš kelias dienas paskelbta žinia, kad virtualią valiutą imasi kurti ir viena didžiausių Rusijos mokėjimo sistemų „Qiwi“. Į bitrublių kūrimą ši bendrovė investuoja šimtus milijonų rublių, o skaitmeniniai rubliai apyvartoje gali atsirasti jau kitais metais.

Virtualiems pinigams neabejinga ir Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina, kuri tikina, kad bent jau ši institucija ras išeitį, kaip sudaryti sąlygas bitrublių egzistavimui. Beje, 2014 m. spalį Rusijos finansų ministerija pasiūlė įvesti baudas už alternatyvios valiutos naudojimą ir platinimą, tačiau tokį pasiūlymą sukritikavo Ekonominės plėtros ministerija, parekšdama, kad įstatymas paveiktų ir tokius pinigų substitutus, kaip lojalumo kortelės arba dovanų kuponai.

Svarbiausia – kontroliuoti pinigų alternatyvas, kad bitkoinai, bitrubliai ar bet kokia virtuali valiuta būtų po didinamuoju stiklu ir nesudarytų sąlygų nelegaliam verslui.

Sugaudyti sudėtinga

Trumpa bitkoinų gyvavimo istorija jau parodė, kad jokie reguliuotojai negali sukontroliuoti jų „tėkmės“. Graikijoje šią vasarą įvedus ribojimus dėl grynųjų pinigų graikai bemat „atrado“ iki tol menkai pažįstamus bitkoinus, o per trumpą laiką Graikijoje buvo įrengta per tūkstantį bitkoinų bankomatų, kuriuose vartotojai gali grynuosius pinigus iškeisti į šią skaitmeninę valiutą.

„Bendradarbiavimas su garsiomis bitkoinų bendrovėmis mums leis pasiūlyti graikams palankiausius sprendimus, kurie palengvins sunkumus, susijusius su kapitalo kontrole. Graikijoje bitkoinai nėra tik mada – tai realus atsakas į kasdienes problemas, su kuriomis susiduria verslininkai ir kiti gyventojai. Be to, žmonės nebepasitiki tradicine bankininkyste ir yra atviri bitkoinams“, – atvirai dėsto bitkoinų mainų bendrovės „BTC Greece“ įkūrėjas Thanas Marinas, pridurdamas, kad sulaukė prašymų įrengti bitkoinų bankomatus maždaug prie 300 Graikijos parduotuvių.

„Ekonominio nestabilumo laikais žmonės investuoja į saugius dalykus, pavyzdžiui, auksą. Šiandien bitkoinai taip pat gali būti taip vertinami. Kriptovaliuta yra globali ir nepriklauso nuo bankinės sistemos sveikatos, dėl to logiška, kad žmonės ja pasitiki neapibrėžtumo laikotarpiu“, – bitkoinų populiarėjimą aiškina „BTC Greece“ įkūrėjas, neslėpdamas, kad bitkoinai leidžia tai, ką draudžia centrinė valstybės valdžia.

Lygiai taip pat bitkoinų pavidalu pinigai pabėgo iš krizės ištikto Kipro, Argentinos ir tos pačios Rusijos. Net Maidano dalyviai Kijeve protestavo ant plakatų užsirašę bitkoinų adresus ir prašė kitaip neprieinamos paramos iš užsienio.

Toks savo duomenų viešinimas, žinoma, gali būti pavojingas, nes bitkoinai, kaip ir kiekviena kompiuterinė programa, nėra visiškai apsaugoti nuo kibernetinių atakų.

O tokių atvejų tikrai pasitaiko. Štai vasarį JAV veikusi bitkoinų konvertavimo į valiutas ir iš jų platforma „Mt.Gox“ nustojo veikti. Po kelių dienų buvo paskelbta, kad internetiniai įsibrovėliai nušvilpė visus šioje platformoje buvusius bitkoinus, kurių vertė siekė per 475 mln. JAV dolerių.

Tai įrodymas, kad virtualios valiutos nėra apsaugotos nuo kibernetinių atakų. Be to, kadangi bitkoinai, kaip ir kita virtuali valiuta, nėra kontroliuojamas valstybės kapitalas, jie atveria galimybes plauti pinigus. Finansų reguliuotojai priduria, kad bitkoinai tėra burbulas, kuris vieną dieną neišvengiamai sprogs. Tačiau nesvarbu, kiek bitkoinai turėtų priešų ir oponentų, niekas nei šios virtualios valiutos, nei už jos stovinčių technologijų negali tiesiog „ištrinti“ kaip kenksmingo failo. Vis dėlto tai yra būtent failas.

Kas tas bitkoinas?

Kai kalbame apie įprastus pinigus, visiems aišku, kad jais gali naudotis jų savininkas. Kitaip sakant, šimtinė ir yra šimtinė, ji guli arba sąskaitoje, arba kažkieno kišenėje, bet su kopijavimo aparatu iš jos nepadarysi dviejų šimtinių, bent jau be Centrinio banko ar Europos Komisijos sprendimo. O štai virtualios valiutos techniškai yra tiesiog kompiuteriniai failai, kuriuos galima kopijuoti be galo, be krašto, o tą patį failą vienu metu gali turėti keli asmenys.

Tačiau Satoshi Nakamoto – tai bitkoinų sumanytojo ar jų grupės pseudonimas – pasistengė, kad bitkoinams to niekas negalėtų prikišti, ir sukūrė vadinamąjį Bitkoinų protokolą, kurio dėka bitkoinai įgavo valiutos pavidalą. Remiantis šiuo protokolu, bet kokiam veiksmui su bitkoinais reikalinga trečioji šalis – platforma (pavyzdžiui, „PayPal, „CoinGate“ ar kita), kuri užtikrina, kad vienu metu to paties bitkoino nenaudoja keli savininkai, tai yra vienas bitkoiną jau išleido, o kitas jį įgijo.

Bitkoinai laikomi savotiškoje elektroninėje piniginėje, o visi atsiskaitymai vyksta decentralizuotai, be jokių bankų. Nėra ir centrinio administratoriaus, kaip dolerio ar euro atžvilgiu. Atsiskaitymuose dalyvauja kompiuterinio tinklo dalyviai, o atsiskaitymai plinta „nuo mazgo link mazgo“.

Kaip bitkoinai atsiranda? Tai vadinama „kasyba“ (angl. „mining“). Bitkoinų galima gauti už kompiuterio galią, kurią vartotojas suteikia valiutos tinklo reikmėms: tai yra bitkoinų gaunama už tai, kad galingą kompiuterį turintis vartotojas prisideda prie mokėjimo įvykdymo. Šie kompiuteriniai ištekliai reikalingi tam, kad mokėjimai būtų patikrinti ir įrašyti viešame ir visiems prieinamame registre.

Teigiama, kad naujų bitkoinų nebebus tada, kai pasaulyje jų bus 21 mln., o tai, prognozuojama, nutiks 2140-aisiais. Na, o daugiausia jų sukaupę, manoma, turės amerikiečiai.

Skverbiasi į besivystančias šalis

Kibernetiniai pinigai nėra vien Vakarų pasaulio privilegija. Kai kuriose besivystančiose šalyse jos atlieka dar svarbesnį vaidmenį, pavyzdžiui, padeda apeiti griežtai kontroliuojamą valstybės pinigų sistemą, aplenkti laike sustojusias valstybės technologijas ar tiesiog patenkinti poreikius užsienyje dirbančių migrantų, kurie, pervesdami įprastų pinigų savo šeimai, neretai už šiuos pervedimus sumoka labai didelius mokesčius.

Antai „M-Pesa“ yra Afrikoje labai išpopuliarėjusi mobilioji piniginių pervedimų sistema, 2007 m. pradėjusi veikti Kenijoje. Šiandien ja naudojasi jau bene trečdalis visų šios šalies gyventojų. 2013 m. technologija, žinoma „Kipochi“ pavadinimu, leido sujungti „M-Pesa“ sąskaitas su bitkoinų sąskaitomis, ir nuo to laiko iš bet kurios pasaulio vietos galima pervesti bitkoinų Kenijos gyventojams – nemokamai.

Kenijoje mobiliosiomis „M-Pesa“ cirkuliuoja suma, prilygstanti trečdaliui visos šalies BVP.

Lietuvai iki to dar toli – mūsų šalyje bitkoinams palankios tik kelios dešimtys įmonių, kurių mokami mokesčiai nesudaro reikšmingos eilutės Lietuvos biudžete. Tačiau barzdaskutyste ir bitkoinais susižavėjęs K.Norkus neabejoja, kad virtualios valiutos – mūsų ateitis, o tie, kurie jų dar neįvertino, praranda ne tik naują atrakciją, bet ir klientus.

 

BOX 1:

Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo komentaras

 

Bankai su bitkoinais nekonkuruoja – tai konkurentai valstybėms, leidžiančioms pinigus, ir kitoms valiutoms – doleriui, eurui, jenai.

Bitkoinai – anarchistinė valiuta, kurią sugalvojo nepatenkintieji valstybių pinigais. Tai valiuta, neturinti jokio turinio, paremta vien tikėjimu. Mano nuomone, tokius gal ir gali naudoti, pavyzdžiui, kazino lošėjai, bet ne solidžios įmonės. Ši rinka nevaldoma, neapibrėžta, rizika labai didelė.

Operacijų bitkoinais bankai nerekomenduoja, tai savotiškas rinkos žaidimas.

Žinoma, gal bitkoinų vartotojų ir bus, nes visada bus žmonių, užsiimančių nelegaliu verslu, siekiančių atlikti neatsekamas operacijas. Bitkoinai patrauklūs prekeiviams narkotikais ir panašiai.

Tačiau nemanau, kad tokiai virtualiai valiutai bus leista egzistuoti nekontroliuojamai. Juk jei valstybė nori kontroliuoti nelegalias veiklas, tai negali toleruoti infrastruktūros, leidžiančios tokią veiklą vykdyti. Neabejoju, kad bitkoinų kontrolė bus griežtinama.

 

Bitkoino vertė doleriais

Metai      Dol. už bitkoiną

2009.      0,06

2010       0,26

2011       8,5

2012       10,6

2013       143

2014       979

2015       231

Šaltinis: Coindesk.com