"Veido" archyvas

Brano pilį Rumunijoje išgarsino Bramo Stokerio romanas “Drakula”

Daugelis šalių tiesiog iš kailio neriasi bandydamos pritraukti kuo daugiau keliautojų, todėl įvairiausiais būdais garsina savo kultūros paminklus bei gamtos įdomybes. Tačiau bene geriausia reklama tampa žinomo menininko gyvenimo istorija ir jo kūrinys.

Esama nemažai meno kūrinių, kurie taip paveikia keliautojų, nuotykių ieškotojų ar net mokslininkų vaizduotę, kad šie leidžiasi į metų metus trunkančias ekspedicijas, panyra į dešimtmečius išsitęsusius mokslinius tyrinėjimus, ieškodami Platono aprašytos Atlantidos, lanko tolimąją Danielio Defoe romano herojaus Robinzono Kruzo vardu pavadintą salą ar tiesiog leidžiasi klajoti menininko pėdomis po visą pasaulį.

Kita vertus, nereikia tolimų ir sudėtingų kelionių norint aplankyti vietas, kurias išgarsino romanai ar filmai, jų galima rasti kiekvienoje šalyje: Italijos mieste Veronoje vis dar gyvas mitas apie tragišką Džuljetos ir Romeo meilę, Rumunijos Transilvanija savo šiurpia Drakulos pilimi traukia siaubo mėgėjus, Prancūzijoje nuotykių ieškotojai dairosi muškietininkų pėdsakų, o jų neradę patraukia į Montekristo pilį, tiesa, pasistatytą paties Alexandre’o Dumas. Ispanijoje galima klajoti Miguelio de Cervanteso romano veikėjo Don Kichoto keliais, Škotijoje pasiplaukioti po Katerinos ežerą, kurį išgarsino Walteris Scottas, o Danijoje apžiūrėti Kronborgo pilį, dažnai vadinamą Hamleto pilimi.

Geriausias gidas – meno kūrinys

Miestams, pilims ar gamtos vietovėms, paminėtoms meno kūriniuose, nereikia kurti specialių reklaminių strategijų, kad sudomintų turistus, pakanka puoselėti jau turimą kultūrinį kapitalą ir garsinti rašytojo sukurtą mitą – amžinos meilės, nuolatinės kovos, turtingumo ar netgi laikinumo. Tuo naudojasi net išskirtiniai miestai. Štai Venecija, nors ir unikalus miestas, pastatytas ant vandens, žavintis kanalais, tiltais ir rūmais, tačiau vis tiek dažnai reklamuojamas remiantis įvairiais literatūros kūriniais, netgi tokiais keistais, kaip Thomo Manno “Mirtis Venecijoje”.

“Sakoma, kad Venecija – ypač paslaptingas miestas, turintis mirties atspalvį. O štai Praha – kafkiškas, keisto sapno miestas. Tai labai patrauklu žmonėms, nes jie žino tuos literatūrinius kūrinius ir jiems tai padeda prisijaukinti miestą, padaryti jį savą”, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius sociologas Artūras Tereškinas.

Pasak profesoriaus, dabar miestai vis labiau reklamuojami Holivudo filmais, tampančiais savotiškomis miesto etiketėmis, kurios naudojamos turistams pritraukti, pavyzdžiui, Woody Alleno filmai, kurių veiksmas vyksta Niujorke. Turistams, ketinantiems lankytis šiame didmiestyje, vertėtų pasižiūrėti bent vieną režisieriaus W.Alleno filmą, kad pajustų ypatingą, keistoką miesto atmosferą.

Kartais keliautojams, pasidavusiems filmo kerams, tenka nusivilti, mat tikrovė neatitinka išankstinių lūkesčių. Dažnas turistas, keliaudamas po Maroką, susigundo užsukti į Kasablanką, miestą, kurį išgarsino režisieriaus Michaelo Kurtizo 1942 m. sukurta romantinė drama “Kasablanka”, pelniusi daugybę apdovanojimų ir net tris “Oskarus”. Šis filmas, pasakojantis apie žmogaus begalinę meilę, kančią ir pareigos jausmą, net ir šiandien laikomas vienu populiariausių šio žanro kūrinių. Štai kauniečiai Asta ir Rytis Kulikauskai, susigundę romantiška Kasablankos legenda, nusivylė, mat pamatė įprastą didmiestį, kuriame daugybė modernių pastatų, automobilių spūsčių ir nuolat skubančių žmonių.

Dailės mėgėjams, norintiems išsamiau susipažinti su savo favoritų kūryba ir jos ištakomis, nereikia per dienų dienas lindėti meno galerijose ar muziejuose, – ne mažiau įdomu pasižvalgyti po vietas, kuriose gyveno ir kurias tapė didieji dailininkai. Pavyzdžiui, Prancūzijos Provanse verta pasižvalgyti po peizažus, kuriuos tapė Paulis Cezanne’as, ar užsukti į Arlio miestą, kuriame vis dar gyva Vincento van Gogho legenda.

Bene įdomiausia būtų sekti Claude’o Monet darbų motyvais: aplankytume nemažai didžiųjų Europos miestų, tokių kaip Londonas, Venecija, pasigrožėtume gotikine Ruano katedra, rūsčiomis Etretato uolų arkomis ir apsistotume Normandijoje, idiliškuose Živerni soduose, kuriuose mirguliuojantys spalvingi gėlių, žaismingai blykčiojančių saulės spindulių ir švelnių šešėlių atspindžiai bei grakštus japoniško stiliaus tiltelis visiškai tokie patys kaip dailininko šedevruose “Nimfos”, “Vandens lelijos” ir kt.

Nuo genialumo prie banalumo

Meno kūriniai žadina vaizduotę, tačiau keliautojams ne mažiau smalsu aplankyti ir tas vietas, kuriose gyveno bei kūrė žymūs žmonės. “Taip galima įsijausti ir net susitapatinti su menininku, tarsi pajusti jo jausmus, matyti jo akimis, girdėti jo ausimis. Atsiskleidžia visa išgyvenimų paletė, kurią norėjo perteikti kūrinio autorius, o mes lyg tampame kūrinio dalininkais, tęsiame kūrybos procesą”, – smalsumo priežastis aiškina psichoanalitikė Elona Ilgiuvienė.

Turistų gausa gali pasigirti ir Vokietijos miestas Veimaras, traukiantis ne tik istorijos, architektūros mėgėjus, bet ir visus besidominčiuosius literatūra bei filosofija. Čia gyveno ir kūrė Johannas Wolfgangas Goethe, Friedrichas Shilleris, Friedrichas Nietzsche, Johannas Gottfriedas Herderis. Be šių vardų miestas tegalėtų pasigirti įdomia Bauhaus architektūra, o dabar keliautojai šmirinėja po J.W.Goethe’s ar F.Nietzsche’s namus, domisi kiekviena menininkų gyvenimo ar mirties smulkmena.

Verta paminėti ir nedidelį žvejų miestelį Figeresą, išpopuliarintą genialiojo ir ekscentriškojo dailininko Salvadoro Dali, kuris savo vardą ir visą gyvenimą pavertė legenda, o kartu preke, prieinama kiekvienam. Turistai plūsta lankyti “Tetro-Museo Dali”, paversto architektūriniu stebuklu, – ispanai giriasi, kad tai vienas lankomiausių muziejų Ispanijoje. Akį traukia automobilis-skulptūra “Lietaus taksi”, ekscentriški kambariai ir keistas S.Dali žmonos Galos poilsio kambarys.

“Dabar apskritai daug kas atskleidžiama, nes suvokiama, kad tai labai gera reklaminė strategija. Pavyzdžiui, rašytojų gyvenimas, intymios jo detalės, kurios patrauklios turistams, įvairūs pikantiški dalykai, kuriais įmanoma patraukti keliautojo dėmesį. Aišku, kartu kūrėjai sumenkinami ir subanalinami”, – sako profesorius A.Tereškinas.

Viena vertus, atskleidus menininkų gyvenimo detalių, jų kūriniai bei miestai, kuriuose gyveno, išpopuliarėja, pritraukia turistų, kita vertus, kartais peržengiama riba ir kūrėjo veidas tampa banaliu suvenyro logotipu, atsiduriančiu ant saldainių, gėrimų, žaislų. Būtent taip nutiko XVIII a. kompozitoriui Wofgangui Amadeus Mozartui – jo vardas ir atvaizdas tapo populiariu Zalcburgo suvenyru, skirtu masiniam vartotojui.

Konkuruoti rinkos sąlygomis, stengiantis pritraukti kuo daugiau turistų, nelengva, tačiau pasitelkus meno kūrinį ar garsaus žmogaus gyvenimą miestui suteikiama savito žavesio, kuris vilioja ir visko mačiusius keliautojus. O kaip šią kortą išnaudoja Lietuva? Deja, padėtis apgailėtina. Lietuvoje esama nemažai vietų, kurias aplankė pasaulinio garso menininkai, tačiau daugiau eksploatuojamas tik Nidoje atostogavusio Th.Manno vardas, o štai Stendhalis, Jeanas Paulis Sartre’as ar Romainas Gary dažnai pamirštami.

Vietos, kurias išgarsino menininkai

Didžioji Britanija. Romantišku Williamo Wordswortho keliu

"Veido" archyvas

Maršrutas ne toks jau trumpas – 290 km ilgio kelias, vedantis gražiausiomis Ežerų krašto (Lake Districht) nacionalinio parko vietomis. Kelionę derėtų pradėti ir baigti Kokermute, prie W.Wordswortho namo, verta užsukti į Keswick, Hawkshead ar Buttermere kaimelius, užlipti į vaizdingus kalnus. Visą maršrutą galima pėstute nužygiuoti per dvi savaites arba rinktis trumpesnes atkarpas.

Italija. Ieškant Džuljetos ir Romeo pėdsakų

"Veido" archyvas

Dviejų Veronos miesto priešiškų šeimų jaunuolių meilės istorija, kurią XVI a. pr. pirmas aprašė Luigi da Porto iš Vinčenzos, o išgarsino Williamas Shakespeare’as, sutraukia minias keliautojų. Visi lanko Džiuljetos namus, kurie tėra tik XIII a. smuklė, San Francesco al Corso vienuolyno kriptoje apžiūri vadinamąjį Džuljetos kapą. Pavažiavus už miesto galima aplankyti dvi pilis, stovinčias ant neaukšto kalno dviem viršūnėmis, viena vadinama Romeo, kita – Džuljetos.

Šveicarija. Prie Keturių Kantonų ežerų

"Veido" archyvas

Kiekvienas lietuvis, paklaustas apie Šveicariją, prisimins Maironio eilėraštį apie Keturių Kantonų ežerą, dar vadinamą Liucernos, ir puikiai įsivaizduos, koks Alpių kalnų vaizdas atsiveria nuo pakrantės. Žavi ne tik idiliškos ežero pakrantės ir jame atsispindinčios snieguotos kalnų viršūnės – vertas dėmesio ir pats Liucernos miestas, garsėjantis vienu ilgiausių medinių tiltų, ištapytu mirties scenomis.

Ispanija. Bėgimas nuo mirties

"Veido" archyvas

Pamplonos miesto gyventojai turėtų pasakyti ačiū Ernestui Hemingway’ui, kuris savo kūrinyje “Fiesta” aprašė ir taip išgarsino visame pasaulyje neįprastą miesto tradiciją – bėgimą su buliais. Kasmet per San Fermino festivalį savo jėgas ir drąsą išbando daugybė turistų, tiesa, kai kuriems ši nutrūktgalviška pramoga baigiasi ligonininėje.