– Ar teisinga būtų pavadinti Dainių Kreivį vienu iš Jūsų “asmeninių” ministrų, Vyriausybėje atsiradusių ne tiek dėl ilgos politinės karjeros, kiek dėl asmeninės pažinties su Jumis?

– Asmeniškai ministrą pažįstu tikrai seniai, bet Tėvynės sąjunga jį pažįsta dar seniau, nuo kokių 2000 metų, nes jis jau daugiau nei dešimtmetį yra partijos žmogus. Gal būtų ir anksčiau įstojęs, bet buvo šiek tiek per jaunas. Kiek žinau, savo politinės karjeros pradžioje D.Kreivys buvo jaunalietuvis, ant spygliuotos vielos tvorų sovietinius karinius bilietus kabino.

Mane su D.Kreiviu suvedė Kęstutis Masiulis, tuo metu dirbęs Vilniaus savivaldybėje ir aktyviai ieškojęs jaunų ir energingų žmonių. Pabendravus D.Kreivys netruko padaryti idealisto ir maksimalisto įspūdžio. Tiesiog iš visų pokalbių, iš užsidegimo, noro kažką konkrečiai nuveikti jautei, kad žmogus nuoširdžiai nori dirbti valstybei.

Teigiamą įspūdį padarė ir jo gilus bei nuoširdus Dievo tikėjimas. Šiaip jau ir kitiems mūsų partijos žmonėms artimesnis santykis su Bažnyčia nėra svetimas, bet Dainiui tai akivaizdžiai yra tikras širdies reikalas. Matyti, kad katalikiška filosofija, katalikiškas požiūris į pasaulį yra tai, kuo jis vadovaujasi savo kasdieniame gyvenime. Jam tiesiog kažkaip labai natūraliai išeina rasti gyvenimiškų patarimų Biblijos tiesose.

Žvelgiant iš dalykinės pusės, man padarė įspūdį D.Kreivio atlikta studija apie pasaulines finansų krizes, kurią jis rengė rašydamas magistro darbą Baltijos vadybos institute. Ypač kad buvo 2008 metai ir jau matėme, kas mūsų laukia atėjus į valdžią. Nors tas magistro darbas galiausiai ir liko neapgintas, buvo aišku, kad D.Kreivys suvokia, kaip funkcionuoja globalūs finansai ir kokiomis priemonėmis reikia kovoti su krizių padariniais.