Teisėsauga nusitaikė į „WikiLeaks“ įkūrėją
Autorius: veidas.lt | 2010 12 02 @ 11:45 | Politika,Užsienis | 2 Comments
„WikiLeaks“ nutekinti duomenys rodo, kad Lietuva nuo 2007 m derėjosi su JAV dėl Gvantanamo kalinių priėmimo ir beveik susitarė dėl ten kalėjusių uzbekų.
Viešos diskusijos dėl galimybės Lietuvoje priglausti terorizmu kaltintus Gvantanamo kalinius prasidėjo maždaug 2009-ųjų pradžioje. Tačiau, kaip rodo tinklalapio „WikiLeaks“ paviešinti JAV diplomatijos duomenys, slaptos derybos su Vašingtonu šiuo klausimu prasidėjo gerokai anksčiau.
Dėl Gvantanamo kalinių priėmimo JAV su Lietuva tarėsi dar tuomet, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Tai įrodo „WikiLeaks“ paskelbta slapta pažyma, kurią JAV ambasada Paryžiuje siuntė JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton.
Pernai vasario 20 d. parašytame dokumente aprašomas karo nusikaltimus kuruojančio JAV ambasadoriaus Clinto Williamsono susitikimas su Prancūzijos pareigūnais. Susitikimo metu buvo aptariamos JAV pastangos įkurdinti uždaromo Gvantanamo bazės kalėjimo kalinius ES šalyse. Iš ambasadoriaus pareiškimų aiškiai matyti, kad Lietuva šį pasiūlymą gavo gerokai anksčiau nei apie tai buvo paskelbta.
„Chevalier (kalbama apie Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Ericą Chevalier – red. past.) buvo susirūpinęs dėl JAV vyriausybės derybų su Lietuva dėl (Gvantanamo – red. past.) kalinių. Prancūzija, pažymėjo jis, tvirtai laikosi nuostatos, kad prieš sudarant dvišalius susitarimus būtinas procesas ES mastu. Williamsonas pažymėjo, kad neseniai Lietuvos viešai išreikštas pasižadėjimas priimti Gvantanamo kalinius – beveik dvejus metus trukusių derybų rezultatas, o Lietuva užtikrino, kad susitarimas priimti kalinius galėtų būti sudarytas tik po to, kai bus priimta bendra ES pozicija“, – rašoma dokumente.
„Vilniaus diena“ rašo:
Paprašytas pateikti daugiau informacijos apie Gvantanamo kalinius, kuriuos ketinta siųsti į Lietuvą, JAV ambasadorius nurodė, kad mūsų šaliai parinkti uzbekų tautybės asmenys. Tiesa, vardindamas argumentus, dėl kurių į Lietuvą turėtų keliauti uzbekai, C.Williamsonas pareiškė, kad Lietuvoje gausu uzbekų, ir jie neturėtų problemų bendraudami su lietuviais.
Anot dokumento, C.Williamsonas nurodė, kad „Lietuva yra suinteresuota priimti kai kuriuos uzbekų kalinius, kadangi šie kaliniai – kaip nurodė Lietuvos vyriausybė – galėtų geriausiai pritapti Lietuvos visuomenėje“.
Diplomatas pateikė ir dar vieną, labai netikėtą motyvą. Esą Lietuvos vyriausybė nurodė, kad uzbekai Lietuvoje galėtų lengvai pritapti „dėl bendros kalbos ir didelės uzbekų populiacijos šalyje“. Duomenys apie galimą uzbekų kalinių iš Gvantanamo priėmimą buvo skelbti ir Lietuvoje. Žinoma, neminint JAV diplomatų įsitikinimo, kad mūsų šalyje pilna uzbekų.
Anot dokumento, Lietuvos pareigūnai kontaktavo su uzbekais, kurie turėjo keliauti į mūsų šalį: „Williamsonas pasakė, kad JAV ieško būdų suvesti kalinius ir juos potencialiai priimsiančias šalis, kaip neseniai padaryta su uzbekais ir Lietuva“.
Tiesa, Lietuva laukė žalios šviesos iš Briuselio. „Williamsonas patikslino, kad Lietuvos vyriausybė ketina priimti šiuos kalinius, tik kai bus sutarta dėl bendros ES pozicijos“, – rašoma pranešime
Pernai vasarį, kuomet į viešumą pateko informacija apie Lietuvos ketinimus priglobti vieną ar keletą Gvantanamo kalinių, aukščiausi šalies politikai choru tvirtino, kad derybos tik ką prasidėjo.
„Šis klausimas tik pradėtas svarstyti ir nebus bravūriškai įgyvendintas“, – tuomet sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Oficialūs veiksmai dėl Gvantanamo kalinių taip pat prasidėjo pernai vasarį, o ne pora metų anksčiau, kaip nurodo „WikiLeaks“ dokumentas. Visuomenei pateikta lakoniška informacija, esą JAV su prašymu priglobti du Gvantanamo kalinius kreipėsi 2009 m. vasario 5 d.
Beje, akivaizdu, kad politikai skubėjo priimti JAV reikalingą sprendimą kuo greičiau, iki baigiantis Prezidento Valdo Adamkaus kadencijai. Premjeras Andrius Kubilius Seime minėjo, kad Gvantanamo klausimą reikia išspręsti iki gegužės, kuomet vyks prezidento rinkimai.
Iki rinkimų uzbekai į Lietuvą neatvyko, o Prezidente tapusi Dalia Grybauskaitė atsisakė priimti Gvantanamo kalinius iki bus išsklaidytos abejonės dėl Lietuvos teritorijoje galimai veikusio Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo.
Nors, kaip rodo „WikiLeaks“ dokumentas, derybos dėl Gvantanamo kalinių priėmimo prasidėjo 2007-aisiais, kuomet prie Vyriausybės stovėjo socdemas G.Kirkilas, pats ekspremjeras teigia apie jokias derybas negirdėjęs.
„Ne, mano laikais dar nebuvo šito klausimo“, – dienraščiui teigė G.Kirkilas. Pasak jo, amerikiečiai dėl Gvantanamo kalinių priglaudimo kreipėsi tik po to, kai Barackas Obama buvo išrinktas prezidentu ir ėmėsi kankinimais pagarsėjusio kalėjimo uždarymo.
Tiesa, ekspremjeras neatmetė galimybės, kad derybos galėjo būti vykdomos tiesiogiai su prezidentūra. „Su manimi niekas nesiderėjo. Gal čia su prezidentūra buvo… bet su manimi – tikrai ne“, – svarstė pašnekovas.
Kadenciją baigusio Prezidento V.Adamkaus asistentė Božena Krasovskaja dienraščiui teigė negalinti niekuo padėti – esą ji Prezidentą matys tik kitą savaitę.
„Lietuvos žinios“ praneša:
Julianas Assange’as švenčia pergalę viešojoje erdvėje, tačiau kituose frontuose jam tenka galynėtis su gausybe problemų. Paslaptingąjį australą pradėjo medžioti Interpolas. O jis žada, kad kitas “Wikileaks” taikinys bus Amerikos bankai.
Interpolas paskelbė išrašęs tarptautinį australo, įkūrusio tinklalapį “Wikileaks” ir per jį išplatinusio slaptus diplomatų susirašinėjimo dokumentus, suėmimo orderį, kuris veikia 188 valstybėse. Tai padaryta pagal Švedijos, kuri ieško J.Assange’o dėl kaltinimų išžaginimu, prašymą.
Tuo metu “Wikileaks” tinklalapį puola programišiai – daugelį valandų kai kurie svetainės puslapiai buvo neprieinami Europos ir Jungtinių Valstijų vartotojams. Kinija apskritai atkirto priėjimą prie “Wikileaks” paskelbtų dokumentų, kuriuose kalbama apie šią šalį, jos politiką ir vadovus. Be kita ko, ten sakoma, kad Kinija netiki Šiaurės Korėjos režimu ir pritartų Seulo vadovaujamam abiejų Korėjų susivienijimui. Žinoma, dokumentuose Kinijos vadovybė gauna daug pylos ir dėl žmogaus teisių pažeidimų, o tokia kritika paprastai tiesiog nepakenčiama Pekinui.
Pasaulio spauda visais aspektais nagrinėja informaciją, kuri prasismelkė per maždaug ketvirtį milijono nutekintų dokumentų. Prancūzai gvildena savo prezidento Nicolas Sarkozy charakterį, rusai – Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo santykius, britai – įžūlius princo Andrew komentarus apie prancūzus ir savo paties šalį, apžvalgininkai ginčijasi, kokią žalą šis paviešinimas padarė valstybėms ir jų santykiams. Mat šioje medžiagoje gausu netikėtų faktų ir kompromituojančios informacijos. Vieni sako, jog suduotas smūgis pasaulio diplomatijai, kiti – kad ši medžiaga bevertė.
Tuo metu visą šį pragarą užkūrusio 39 metų Australijos piliečio J.Assange’o dabartinė buvimo vieta nežinoma. Jo motina Christine Assange paprašė “nemedžioti jos sūnaus”, dėl kurio ji labai sielvartaujanti. Australija patvirtino, kad J.Assange’as yra jos pilietis. Ekvadoras šią savaitę pasiūlė suteikti jam prieglobstį, bet netrukus pareiškė, kad buvo ne taip suprastas.
J.Assange’as, ištransliavęs tiek daug pasaulio paslapčių, pats yra labai paslaptingas. Jis nieko nepasakoja apie save ir atsisako nurodyti net gimimo datą. Kalbama, kad jis daug laiko praleidžia Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje, bet retai kada dukart iš eilės nakvoja toje pačioje vietoje. Iki šių metų pradžios J.Assange’as buvo iš esmės nežinoma asmenybė, dabar jo pavardė linksniuojama visose naujienų laidose ir spaudos puslapiuose. “Kuriame naują laisvos spaudos standartą”, – sakė J.Assange’as interviu agentūrai AFP, kurį davė rugpjūtį Stokholme. Jis pridūrė, kad “darydami tai mes viliamės liberalizuoti spaudą visame pasaulyje”. “Wikileaks” jis vadina “žmonių žvalgybos agentūra”.
Žinoma, kad J.Assange’as gimė 1971 metais Australijos šiaurės rytuose esančioje Magnetinėje saloje. Jis yra sakęs, kad jo vaikystė buvo klajokliška – lankė net 37 mokyklas. Devintajame dešimtmetyje gyvendamas Melburne paauglys Julianas atrado savo naują talentą – tapo kompiuterių įsilaužėliu. Tačiau jo pomėgis programišiauti sulaukė institucijų dėmesio – J.Assange’ui buvo pareikšti kaltinimai dėl kompiuterinių nusikaltimų, įskaitant įsilaužimą į policijos ir JAV kariškių kompiuterius. Jis pripažino savo kaltę ir atsipirko bauda. 2006 metais su dešimčia bendraminčių jis įkūrė “Wikileaks”.
Prie “Wikileaks” vairo stovinčio J.Assange’o gyvenimo būdas primena šnipų romano siužeto vingius: jis nuolat keliauja iš vienos sostinės į kitą, apsistoja pas savo šalininkus, pažįstamus ir draugų draugus, dažnai keičia ir kruopščiai slepia mobiliojo telefono numerį. J.Assange’as yra laibas, išstypęs, berniokiško veido, su vešlių žilų plaukų kupeta. Jis itin retai duoda interviu, o kai tai daro, kalba atsargiai, santūriai, su australams būdingu ryškiu akcentu. Tačiau kartais prasiveržia ir jo ūmus būdas. Taip nutiko J.Assange’ui duodant interviu CNN, kurį jis piktai nutraukė, kai buvo paklaustas apie Švedijoje jam iškeltą bylą. Ieškinius pateikė dvi moterys, susipažinusios su J.Assange’u rugpjūtį. Jis visus kaltinimus vadina šmeižto kampanija, kurios tikslas – sukompromituoti jo tinklalapį, užsitraukusį Pentagono nemalonę.
Kai kurie žurnalistai J.Assange’ą vertina kaip anarchistą.
Šiomis dienomis J.Assange’as duoda interviu įvairiems leidiniams iš nežinomos vietos per skaipą. Jis žada, kad kitas “Wikileaks” taikinys bus Amerikos bankai. J.Assange’as ketina kitų metų pradžioje paskelbti keliasdešimt tūkstančių vieno didžiausių JAV bankų vidaus dokumentų. Dėl to jau 3 proc. nukrito “Bank of America Corp.” akcijų vertė.
Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt
Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/teisesauga-nusitaike-i-%e2%80%9ewikileaks%e2%80%9c-ikureja
Paspauskite čia, kad atspausdinti.