Patvirtinę detalųjį sklypo planą, dauguma Klaipėdos politikų galutinai pritarė šiukšlių deginimo gamyklos statybai uostamiestyje. Opozicija kaltina miesto valdžią nesudariusią galimybės gyventojams pareikšti nuomonės ir tvirtina boikotuosią būsimas statybas.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vos už kelių šimtų
metrų nuo gyvenamųjų namų, netrukus gali prasidėti šiukšlių deginimo gamyklos, kurią ketina statyti viena Suomijos bendrovė, statyba.

Sklypo detaliajam planui pritarę Klaipėdos miesto tarybos nariai įsitikinę, kad būsima termofikacinė elektrinė suteiks nepriklausomybę nuo dujų importo ir stabilizuos uostamiestyje šilumos kainas. O procesas, kai per metus ketinama sudeginti apie 200 tūkst. tonų šiukšlių, esą nepavojingas – tokią technologiją naudoja daugelis šalių, artimiausi kaimynai suomiai ir švedai.

„Stokholme aš pats buvau tokioje gamykloje, kuri centrinėje miesto dalyje stovi. Viskas priklauso nuo technologijos naudojimo. Kiek mes žinome, tai projekte numatyta, kad nebus deginamos pavojingos atliekos“, – teigė Klaipėdos tarybos narys Rolandas Bražinskas.

Žalieji piktinasi, kad jų nuomonės, kaip ir gyventojų, niekas neklausė. Esą Europoje šiukšlės išrūšiuojamos iki 20 proc., o Lietuvoje – geriausiu atveju iki 60 proc. Atliekos užsienyje deginamos naudojant 1100 laipsnių temperatūrą,o čia numatoma tik 800, todėl su atliekomis patekusi ir deginama plastikinė tara keltų pavojų sveikatai.

„Neišrūšiuotų atliekų deginimas, toks, koks būtų dabar, yra baisus miestiečių ir visų Klaipėdos rajono gyventojų nuodijimas. Todėl, kad dioksinai yra baisiausias sukurtas žmonių nuodas visame pasaulyje ir dėl to uždarinėjamos tokios gamyklos. Tai vyksta dėl to, kad visa Europa kažkokiu tai būdu bando sustabdyti vėžio epidemiją“, – tvirtina Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Erlandas Paplauskis.

Opozicija gamyklos statybai neprieštarautų, jei joje būtų deginama tik mediena, o ne šiukšlės. Tokias sąlygas bendrovei „Fortum“ iškėlė kauniečiai. To nepasiekus baiminamasi, kad į Klaipėdą keliaus visos šalies atliekos.

„Jeigu valdžios įstaigos laikysis ligšiolinės politikos ir nekreips dėmesio į visuomenės protestus, apsupsim statybvietę ir neleisim darbininkams bei technikai pradėti statybos darbų. Jeigu valdžia šturmuos mitinguotojus, grumsimės kaip Prancūzijoje ir Graikijoje“, – žada Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis.

Miesto vadovai neslepia šiukšlių deginimo gamyklos detalųjį planą skubėję patvirtinti dėl įsipareigojimų. Būtent bendrovė „Fortum“, kuri nori statyti gamyklą, skyrė 9 mln. litų Lypkių gyventojams iškeldinti iš Laisvosios ekonominės zonos.

„Verslo žinios“ rašo:

“Jei bus išduotas statybų leidimas, dar šį mėnesį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bus pradėta statyti pirmoji Lietuvoje šiukšles deginsianti jėgainė. Tiesa, konkursas dėl šiukšlių deginimo paslaugos tebėra įklimpęs teismuose, mat pretendentai į Klaipėdos regiono komunalines atliekas yra du.

Anot “Verslo žinių”, įmonė ketina pradėti statybas, nors šiandien dar nėra tikra, kad regiono atliekas degins būtent ji, nes Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skelbtas komunalinių atliekų deginimo paslaugos konkursas yra įklimpęs teismuose. Konkursą yra apskundęs taip pat į šiukšles pretenduojantis UAB „Technology projects“, priklausančios koncernui ICOR, konsorciumas su prancūzų kompanija „Constructions industrielles de la mediteranne“ (CNIM). Nesėkmės atveju UAB „Fortum Klaipėda“ teigia deginsianti biokurą, nes katilai bus tam pritaikyti.
Nors UAB „Fortum Heat Lietuva“ tikina, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo svarstytas du kartus, pristatytas detalusis planas, visuomeninės organizacijos ir kai kurie uostamiesčio politikai pasigenda šio projekto viešumo, esą visiškai pažeidžiama Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją. Nurodoma, kad skelbimuose apie detaliojo plano svarstymą net žodžiu neužsiminta, kad jėgainė degins šiukšles. Kai kuriuos politikus glumina, kad detaliojo plano tvirtinimo klausimas į uostamiesčio savivaldybės tarybos darbotvarkę įrašytas kone posėdžio išvakarėse kaip nereikšmingas, papildomas klausimas.
„Šis planas nebuvo svarstomas komitetuose, išskyrus teritorijų planavimo komitetą, šis sugebėjo apsvarstyti jį likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio. Tai aiškiai parodo, kaip yra veikiama“, – rankų nuleisti neketina Naglis Puteikis, Klaipėdos miesto tarybos narys.

„Vakarų ekspresas“ rašo:

Septintoje žurnalo “Forbes” 2007-aisiais paskelbtų švariausių pasaulio miestų sąrašo vietoje esanti Švedijos sostinė Stokholmas nesibodi atliekų deginimo jėgainių ir ruošiasi statyti dar vieną – tokią pačią, kokia iki 2013-ųjų turėtų iškilti Klaipėdoje.

Daliai uostamiesčio visuomenės priešinantis suomiško kapitalo bendrovės “Fortum Klaipėda” numatomoms atliekų deginimo termofikacinės jėgainės statyboms Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, “Vakarų ekspreso” reporteris turėjo galimybę iš arti pažiūrėti, kaip atrodo toks pietinėje Stokholmo dalyje stovintis “baubas”, kuris yra net tris kartus galingesnis nei Klaipėdoje numatoma statyti jėgainė.

Atliekos Švedijoje buvo pradėtos deginti dar 1910-aisiais. Tiesa, šiukšlės gana ilgai degintos ne dėl šilumos ar elektros gamybos, o tiesiog siekiant sumažinti jų kiekį. Naudą iš atliekų Švedija intensyviai pradėjo išgauti 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiuo metu jau yra 31 termofikacinė jėgainė, kuri iš atliekų gamina ir šilumą, ir elektrą. Tad nuo 1975 m. iki šių dienų į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis Švedijoje sumažintas nuo 60 iki 10 proc.

1969 m. Stokholmo savivaldybės iniciatyva pietinėje miesto dalyje buvo pradėta statyti Hogdalen termofikacinė jėgainė (nuo 1996 m. 50 proc. jos akcijų priklauso savivaldybei, 50 proc. – koncernui “Fortum”).

Pirmas dalykas, kuris krenta į akis atvykus į šios jėgainės teritoriją – visai netoli jos (apie 600-800 metrų atstumu) stovintys daugiabučiai namai. Koncerno “Fortum” elektrinių plėtros vadovas Peter Liebscher pripažįsta, kad prieš pradedant įgyvendinti šį projektą buvo sulaukta ir dalies visuomenės pasipriešinimo.

“Tačiau viską galima padaryti, jei su žmonėmis kalbama atvirai ir faktų kalba. Esminė baimė – galimi gamyklos išmetimai į orą. Duomenys apie juos yra vieši. Jie rodo, kad į orą išmetamų medžiagų kiekis yra nuo kelių iki 10 kartų mažesnis nei leidžiamos nacionalinės ir Europos Sąjungos normos. Žalieji labiausiai akcentuoja dioksinus. O būtent jų į orą išmetama dešimt kartų mažiau nei leistina. Deginant biokurą ar kūrenantis malkomis jais oras teršiamas kur kas daugiau nei deginant atliekas tokioje jėgainėje”, – sako P. Liebscher, pabrėžiantis, kad tokią jėgainę reikia statyti arti miesto, kad būtų kuo mažesni šilumos nuostoliai.”