- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Santuoka su užsieniečiu: kada tai afera?

Autorius: veidas.lt | 2010 09 02 @ 14:01 | Teisėsauga | 9 Comments

"Veido" archyvas

Mišrios santuokos – Lietuvoje populiarėjantis reiškinys. Vien Vilniuje yra 5 proc. šeimų, kurių sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes. Tačiau taip pat girdėjau, kad dažniausiai tokios šeimos išyra. Pati draugauju su Pakistano piliečiu, kuris jau ne kartą prasitarė norįs mane vesti. Tačiau baugina nežinia, o ir artimieji gąsdina, neva jis per mane siekia tapti Europos Sąjungos piliečiu. Gal galėtumėte tokią situaciją pakomentuoti plačiau?” – prašo Tatjana R. iš Klaipėdos.

Kada įsigalioja leidimas gyventi Lietuvoje

Teisę gyventi Lietuvoje užsienietis įgyja penkerius metus išgyvenęs šioje šalyje. Išlaikęs valstybinės kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminus, jis gauna leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tas tiesa – įteisinta santuoka su Lietuvos piliečiais atveria teisę apsigyventi ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Užsienietis, sudaręs santuoką su lietuviu arba lietuvis – su užsieniečiu, pirmiausia privalo atvykti į Migracijos tarnybą ir, pateikęs turimus dokumentus, prašyti santuokos pagrindu išduoti leidimą laikinai gyventi. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus toks leidimas duodamas metams. Ar tokį leidimą išduoti, sprendžia Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Bėda ta, kad išdavimo procesas kol kas nėra iki galo sutvarkytas ir leidimo laikinai gyventi iš šios įstaigos reikia laukti pusę metų. Pasitaiko atvejų, kai sprendimas priimamas paskutinę minutę, ir su tuo susiję žmonės turi išgyventi didelį stresą.

Be to, dėl tokio laiko vilkinimo po santuokos registravimo kitatautis Lietuvoje gali gyventi tik iki tol, kol galioja jam anksčiau išduota viza, pavyzdžiui, jei viza išduota trims mėnesiams, o leidimas laikinai gyventi bus išduotas tik po pusės metų, tuomet, pasibaigus vizos galiojimui, asmuo turi išvykti iš Lietuvos.

Optimistiškai nuteikia, kad šiuo metu LR vidaus reikalų ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuriame numatyta leidimą laikinai gyventi išduoti per keturis mėnesius.

Kada užsieniečiai tampa pretendentais į LR pilietybę

Po septynerių santuokos metų užsienietis turi teisę įgyti LR pilietybę. Tam jam dar reikėtų išlaikyti lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos egzaminą. Tačiau LR pilietybę užsienietis gali įgyti ir nesituokdamas – jam pakanka išgyventi Lietuvoje dešimt metų ir išlaikyti minėtus egzaminus.

LR pilietybę užsienietis išsaugo net nutraukęs santuoką su Lietuvos piliečiu.

Fiktyvios santuokos – vartai į Europą?

Santuokos trukmė priklauso nuo poros tikslų. Ne paslaptis, kad galimybė įgyti Lietuvos pilietybę vilioja asmenis (tarkim, trečiųjų valstybių atstovus), siekiančius neribotų galimybių migruoti po ES, dirbti jos teritorijoje ir naudotis kitomis galimybėmis. Kai kurie užsieniečiai net neslepia, kad santuoką sudaro tik 5–7 metams dėl galimybės gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (ir tai nereiškia, kad toliau sieks pilietybės). Paskui, baigiantis tam terminui, pratęsia leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir po to iškart anuliuoja santuoką, nors dalis jų ir toliau lieka gyventi su antrąja puse.

Mat leidimo pratęsimo procedūra paprasta, o santuokos anuliavimas dar ir panaikina privalomą kasmetinį sutuoktinių apsilankymą Migracijos tarnyboje.

Kaip atpažinti fiktyvią santuoką

Kad santuoka gali būti fiktyvi, parodo įvairios aplinkybės. Pavyzdžiui, jei 1947 m. gimimo nebylė išteka už 1974 m. gimusio libaniečio arba, tarkim, turkas veda angliškai nekalbančią lietuvę, o jis pats nebendrauja šiai suprantama rusų kalba. Abejonių kelia ir skirtingas išsilavinimas. Tuomet tikrinama, kaip pora veda bendrą ūkį – po pusmečio jau gerai matyti, ar šeima gyvena bendrai. Būna, kad užsienietis nė nežino, kur būste padėtos jo šliurės ar higienos reikmenys.

Įtarus fiktyvią santuoką

Deja, šiuo metu panaikinus fiktyvią santuoką asmuo už tai, kad apgavo valstybę, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Vilniaus migracijos valdybos specialistai rengia dokumentą Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriame teiks naikinti užsieniečiui leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje. Nuo fiktyvių santuokų ateityje galėtų apsaugoti ir už tokią nusikalstamą veiką imta taikyti bent jau piniginė bauda, už ją turėtų atsakyti LR pilietis, nes užsienietis, praradęs teisę būti Lietuvoje, jau būtų išsiųstas iš šalies.

Jei pradingo užjūrių sutuoktinis

Ne paslaptis, kad nuo santuokų su užsieniečiais gali nukentėti ir antroji pusė. Tarkim, pasikeitus užsieninio sutuoktinio planams jis dingsta. Tuomet kyla klausimas, kaip su pradingėliu išsituokti (tai tampa ypač aktualu sutikus mylimą žmogų, su kuriuo tikrai norėtumėte susieti savo gyvenimą).

Vien pripažinti sutuoktinį nežinia kur esančiu prireikia trejų metų. Santuoka su užsieniečiu gali trukdyti spręsti turto klausimus, nes, tarkim, parduodant didesnės vertės turtą reikalingas sutuoktinio parašas. Juk yra ir daugybė kitų reikalų, kurių negalima išspręsti be antrosios pusės.

Lietuvių kryžiaus keliai skiriantis

Visokių nesklandumų gali patirti norinčios išsiskirti moterys, ištekėjusios už užsieniečių iš meilės ir jau susilaukusios bendrų vaikų. Atsižadant gyvenimo svetimoje šalyje grįžti į tėvynę kartu su vaikais yra sudėtinga, nes antrajai pusei nesutinkant jų atiduoti įsiveliama į sudėtingus teisminius ginčus. Tuomet nagrinėjamos moters pajamos, profesinė karjera ir kitos jos galimybės auginti vaiką vienai. Deja, dažnai jos užimama padėtis būna nepalanki ir moteris tampa bejėgė ką nors keisti…

34teise

Santuoka su užsieniečiu: kada tai afera?
Ar visuomet meilės ar išskaičiavimo akys mato tai, ką reikia matyti

LAIŠKAS
Mišrios santuokos – Lietuvoje populiarėjantis reiškinys. Vien Vilniuje yra 5 proc. šeimų, kurių sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes. Tačiau taip pat girdėjau, kad dažniausiai tokios šeimos išyra. Pati draugauju su Pakistano piliečiu, kuris jau ne kartą prasitarė norįs mane vesti. Tačiau baugina nežinia, o ir artimieji gąsdina, neva jis per mane siekia tapti Europos Sąjungos piliečiu. Gal galėtumėte tokią situaciją pakomentuoti plačiau?” – prašo Tatjana R. iš Klaipėdos.

Nuotr. Konsultuoja specialistas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis

Kada įsigalioja leidimas gyventi Lietuvoje
Teisę gyventi Lietuvoje užsienietis įgyja penkerius metus išgyvenęs šioje šalyje. Išlaikęs valstybinės kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminus, jis gauna leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tas tiesa – įteisinta santuoka su Lietuvos piliečiais atveria teisę apsigyventi ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Užsienietis, sudaręs santuoką su lietuviu arba lietuvis – su užsieniečiu, pirmiausia privalo atvykti į Migracijos tarnybą ir, pateikęs turimus dokumentus, prašyti santuokos pagrindu išduoti leidimą laikinai gyventi. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus toks leidimas duodamas metams. Ar tokį leidimą išduoti, sprendžia Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Bėda ta, kad išdavimo procesas kol kas nėra iki galo sutvarkytas ir leidimo laikinai gyventi iš šios įstaigos reikia laukti pusę metų. Pasitaiko atvejų, kai sprendimas priimamas paskutinę minutę, ir su tuo susiję žmonės turi išgyventi didelį stresą.
Be to, dėl tokio laiko vilkinimo po santuokos registravimo kitatautis Lietuvoje gali gyventi tik iki tol, kol galioja jam anksčiau išduota viza, pavyzdžiui, jei viza išduota trims mėnesiams, o leidimas laikinai gyventi bus išduotas tik po pusės metų, tuomet, pasibaigus vizos galiojimui, asmuo turi išvykti iš Lietuvos.
Optimistiškai nuteikia, kad šiuo metu LR vidaus reikalų ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuriame numatyta leidimą laikinai gyventi išduoti per keturis mėnesius.

Kada užsieniečiai tampa pretendentais į LR pilietybę
Po septynerių santuokos metų užsienietis turi teisę įgyti LR pilietybę. Tam jam dar reikėtų išlaikyti lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos egzaminą. Tačiau LR pilietybę užsienietis gali įgyti ir nesituokdamas – jam pakanka išgyventi Lietuvoje dešimt metų ir išlaikyti minėtus egzaminus.
LR pilietybę užsienietis išsaugo net nutraukęs santuoką su Lietuvos piliečiu.

Fiktyvios santuokos – vartai į Europą?
Santuokos trukmė priklauso nuo poros tikslų. Ne paslaptis, kad galimybė įgyti Lietuvos pilietybę vilioja asmenis (tarkim, trečiųjų valstybių atstovus), siekiančius neribotų galimybių migruoti po ES, dirbti jos teritorijoje ir naudotis kitomis galimybėmis. Kai kurie užsieniečiai net neslepia, kad santuoką sudaro tik 5–7 metams dėl galimybės gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (ir tai nereiškia, kad toliau sieks pilietybės). Paskui, baigiantis tam terminui, pratęsia leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir po to iškart anuliuoja santuoką, nors dalis jų ir toliau lieka gyventi su antrąja puse. Mat leidimo pratęsimo procedūra paprasta, o santuokos anuliavimas dar ir panaikina privalomą kasmetinį sutuoktinių apsilankymą Migracijos tarnyboje.

Kaip atpažinti fiktyvią santuoką
Kad santuoka gali būti fiktyvi, parodo įvairios aplinkybės. Pavyzdžiui, jei 1947 m. gimimo nebylė išteka už 1974 m. gimusio libaniečio arba, tarkim, turkas veda angliškai nekalbančią lietuvę, o jis pats nebendrauja šiai suprantama rusų kalba. Abejonių kelia ir skirtingas išsilavinimas. Tuomet tikrinama, kaip pora veda bendrą ūkį – po pusmečio jau gerai matyti, ar šeima gyvena bendrai. Būna, kad užsienietis nė nežino, kur būste padėtos jo šliurės ar higienos reikmenys.

Įtarus fiktyvią santuoką
Deja, šiuo metu panaikinus fiktyvią santuoką asmuo už tai, kad apgavo valstybę, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Vilniaus migracijos valdybos specialistai rengia dokumentą Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriame teiks naikinti užsieniečiui leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje. Nuo fiktyvių santuokų ateityje galėtų apsaugoti ir už tokią nusikalstamą veiką imta taikyti bent jau piniginė bauda, už ją turėtų atsakyti LR pilietis, nes užsienietis, praradęs teisę būti Lietuvoje, jau būtų išsiųstas iš šalies.

Jei pradingo užjūrių sutuoktinis
Ne paslaptis, kad nuo santuokų su užsieniečiais gali nukentėti ir antroji pusė. Tarkim, pasikeitus užsieninio sutuoktinio planams jis dingsta. Tuomet kyla klausimas, kaip su pradingėliu išsituokti (tai tampa ypač aktualu sutikus mylimą žmogų, su kuriuo tikrai norėtumėte susieti savo gyvenimą).
Vien pripažinti sutuoktinį nežinia kur esančiu prireikia trejų metų. Santuoka su užsieniečiu gali trukdyti spręsti turto klausimus, nes, tarkim, parduodant didesnės vertės turtą reikalingas sutuoktinio parašas. Juk yra ir daugybė kitų reikalų, kurių negalima išspręsti be antrosios pusės.

Lietuvių kryžiaus keliai skiriantis
Visokių nesklandumų gali patirti norinčios išsiskirti moterys, ištekėjusios už užsieniečių iš meilės ir jau susilaukusios bendrų vaikų. Atsižadant gyvenimo svetimoje šalyje grįžti į tėvynę kartu su vaikais yra sudėtinga, nes antrajai pusei nesutinkant jų atiduoti įsiveliama į sudėtingus teisminius ginčus. Tuomet nagrinėjamos moters pajamos, profesinė karjera ir kitos jos galimybės auginti vaiką vienai. Deja, dažnai jos užimama padėtis būna nepalanki ir moteris tampa bejėgė ką nors keisti…

Loreta Tumulavičienė34teise

Santuoka su užsieniečiu: kada tai afera?
Ar visuomet meilės ar išskaičiavimo akys mato tai, ką reikia matyti

LAIŠKAS
Mišrios santuokos – Lietuvoje populiarėjantis reiškinys. Vien Vilniuje yra 5 proc. šeimų, kurių sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes. Tačiau taip pat girdėjau, kad dažniausiai tokios šeimos išyra. Pati draugauju su Pakistano piliečiu, kuris jau ne kartą prasitarė norįs mane vesti. Tačiau baugina nežinia, o ir artimieji gąsdina, neva jis per mane siekia tapti Europos Sąjungos piliečiu. Gal galėtumėte tokią situaciją pakomentuoti plačiau?” – prašo Tatjana R. iš Klaipėdos.

Nuotr. Konsultuoja specialistas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis

Kada įsigalioja leidimas gyventi Lietuvoje
Teisę gyventi Lietuvoje užsienietis įgyja penkerius metus išgyvenęs šioje šalyje. Išlaikęs valstybinės kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminus, jis gauna leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tas tiesa – įteisinta santuoka su Lietuvos piliečiais atveria teisę apsigyventi ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Užsienietis, sudaręs santuoką su lietuviu arba lietuvis – su užsieniečiu, pirmiausia privalo atvykti į Migracijos tarnybą ir, pateikęs turimus dokumentus, prašyti santuokos pagrindu išduoti leidimą laikinai gyventi. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus toks leidimas duodamas metams. Ar tokį leidimą išduoti, sprendžia Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Bėda ta, kad išdavimo procesas kol kas nėra iki galo sutvarkytas ir leidimo laikinai gyventi iš šios įstaigos reikia laukti pusę metų. Pasitaiko atvejų, kai sprendimas priimamas paskutinę minutę, ir su tuo susiję žmonės turi išgyventi didelį stresą.
Be to, dėl tokio laiko vilkinimo po santuokos registravimo kitatautis Lietuvoje gali gyventi tik iki tol, kol galioja jam anksčiau išduota viza, pavyzdžiui, jei viza išduota trims mėnesiams, o leidimas laikinai gyventi bus išduotas tik po pusės metų, tuomet, pasibaigus vizos galiojimui, asmuo turi išvykti iš Lietuvos.
Optimistiškai nuteikia, kad šiuo metu LR vidaus reikalų ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuriame numatyta leidimą laikinai gyventi išduoti per keturis mėnesius.

Kada užsieniečiai tampa pretendentais į LR pilietybę
Po septynerių santuokos metų užsienietis turi teisę įgyti LR pilietybę. Tam jam dar reikėtų išlaikyti lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos egzaminą. Tačiau LR pilietybę užsienietis gali įgyti ir nesituokdamas – jam pakanka išgyventi Lietuvoje dešimt metų ir išlaikyti minėtus egzaminus.
LR pilietybę užsienietis išsaugo net nutraukęs santuoką su Lietuvos piliečiu.

Fiktyvios santuokos – vartai į Europą?
Santuokos trukmė priklauso nuo poros tikslų. Ne paslaptis, kad galimybė įgyti Lietuvos pilietybę vilioja asmenis (tarkim, trečiųjų valstybių atstovus), siekiančius neribotų galimybių migruoti po ES, dirbti jos teritorijoje ir naudotis kitomis galimybėmis. Kai kurie užsieniečiai net neslepia, kad santuoką sudaro tik 5–7 metams dėl galimybės gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (ir tai nereiškia, kad toliau sieks pilietybės). Paskui, baigiantis tam terminui, pratęsia leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir po to iškart anuliuoja santuoką, nors dalis jų ir toliau lieka gyventi su antrąja puse. Mat leidimo pratęsimo procedūra paprasta, o santuokos anuliavimas dar ir panaikina privalomą kasmetinį sutuoktinių apsilankymą Migracijos tarnyboje.

Kaip atpažinti fiktyvią santuoką
Kad santuoka gali būti fiktyvi, parodo įvairios aplinkybės. Pavyzdžiui, jei 1947 m. gimimo nebylė išteka už 1974 m. gimusio libaniečio arba, tarkim, turkas veda angliškai nekalbančią lietuvę, o jis pats nebendrauja šiai suprantama rusų kalba. Abejonių kelia ir skirtingas išsilavinimas. Tuomet tikrinama, kaip pora veda bendrą ūkį – po pusmečio jau gerai matyti, ar šeima gyvena bendrai. Būna, kad užsienietis nė nežino, kur būste padėtos jo šliurės ar higienos reikmenys.

Įtarus fiktyvią santuoką
Deja, šiuo metu panaikinus fiktyvią santuoką asmuo už tai, kad apgavo valstybę, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Vilniaus migracijos valdybos specialistai rengia dokumentą Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriame teiks naikinti užsieniečiui leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje. Nuo fiktyvių santuokų ateityje galėtų apsaugoti ir už tokią nusikalstamą veiką imta taikyti bent jau piniginė bauda, už ją turėtų atsakyti LR pilietis, nes užsienietis, praradęs teisę būti Lietuvoje, jau būtų išsiųstas iš šalies.

Jei pradingo užjūrių sutuoktinis
Ne paslaptis, kad nuo santuokų su užsieniečiais gali nukentėti ir antroji pusė. Tarkim, pasikeitus užsieninio sutuoktinio planams jis dingsta. Tuomet kyla klausimas, kaip su pradingėliu išsituokti (tai tampa ypač aktualu sutikus mylimą žmogų, su kuriuo tikrai norėtumėte susieti savo gyvenimą).
Vien pripažinti sutuoktinį nežinia kur esančiu prireikia trejų metų. Santuoka su užsieniečiu gali trukdyti spręsti turto klausimus, nes, tarkim, parduodant didesnės vertės turtą reikalingas sutuoktinio parašas. Juk yra ir daugybė kitų reikalų, kurių negalima išspręsti be antrosios pusės.

Lietuvių kryžiaus keliai skiriantis
Visokių nesklandumų gali patirti norinčios išsiskirti moterys, ištekėjusios už užsieniečių iš meilės ir jau susilaukusios bendrų vaikų. Atsižadant gyvenimo svetimoje šalyje grįžti į tėvynę kartu su vaikais yra sudėtinga, nes antrajai pusei nesutinkant jų atiduoti įsiveliama į sudėtingus teisminius ginčus. Tuomet nagrinėjamos moters pajamos, profesinė karjera ir kitos jos galimybės auginti vaiką vienai. Deja, dažnai jos užimama padėtis būna nepalanki ir moteris tampa bejėgė ką nors keisti…

Loreta Tumulavičienė

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/santuoka-su-uzsienieciu-kada-tai-afera

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.