Šiemet „Sodros“ biudžeto pajamos didesnės nei pernai, tačiau skola jau perkopė 10,5 mlrd. Lt ribą ir kitąmet dar augs. O tai ir signalizuoja, kad artimiausius trejus metus pensijos ir dauguma kitų socialinių išmokų mūsų šalyje nedidės.

Vertinant mūsų “Sodros” finansinius srautus apima jausmas, kad dėl prastų demografinių tendencijų mūsų valstybė nepajėgi išlaikyti ir finansuoti dabartinės socialinės apsaugos sistemos. O ateityje padėtis bus tik dar blogesnė.
„Lietuvoje sukurta socialinės apsaugos sistema niekuo ne blogesnė už daugelio ES šalių. Tiesa, finansuojama ji nepalyginamai mažiau, bet tai jau ne socialinės apsaugos, o visos Lietuvos valstybės, šešėlinės ekonomikos dalies įveikimo problema“, – paaiškina socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.
„Apmaudu, bet „Sodros“ reformos šią kadenciją nesulauksime, o tai reiškia, kad artimiausiu laiku galime prognozuoti santykinį pensijų mažėjimą. Kitaip tariant, pensijos nesikeis, bet dėl infliacijos už jas visko mažiau bus galima nusipirkti“, – dėsto buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys.
Kaip beprecedentį įvykį jis mini ir tai, kad pirmą kartą valstybės biudžeto svarstymo istorijoje Seimas pasiūlė pataisyti „Sodros“ biudžetą iš esmės, nes matė, jog „Sodrai“ užkrauta funkcijų, kurios turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. „Kalbu apie Darbo biržos finansavimą, ant „Sodros“ užkrautą palūkanų mokėjimą už neva padarytus valstybinio socialinio draudimo įsiskolinimus, taip pat atsisakymą kompensuoti „Sodrai“ pervedimus į privačius kaupiamuosius fondus, – kritikuoja R.J.Dagys. – Tačiau į Seimo siūlymus atsižvelgta minimaliai: visos anksčiau išvardytos funkcijos „Sodrai“ paliktos, o 12 mlrd. Lt sudarantis biudžetas padidintas vos 400 tūkst. Lt, bet juk tai grašiai.”
O štai Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas atremia, kad „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, kai dalis pensijos bus mokama iš valstybės, o dalis – iš socialinio draudimo biudžeto. Tiesa, kada tai bus, neįvardijama, o 2014-aisiais, jo teigimu, teks susitaikyti su milijardiniu kitų metų „Sodros“ deficitu dėl kryptingos perspektyvos, kad 2015-aisiais įsivestume eurą.
T.Medaiskis kaip neigiamai pensijų ir visos „Sodros“ sistemą veikiantį veiksnį mini dar ir šešėlinės veiklos įsigalėjimą Lietuvoje. Akademikas tikina, kad pensijų sistemos finansavimas šalyje net ir geriausiais laikais nesiekė Europos Sąjungos vidurkio, o norint bent kiek sumažinti „Sodros“ biudžeto deficitą, kuris kitąmet sieks 9 mlrd. Lt, būtina imtis drastiškų priemonių.

Amortizuoti finansinę duobę

Pasaulinė praktika rodo, kad ir dosnesnę socialinės apsaugos sistemą turinčių valstybių gyventojai senatvei taupyti ima iškart po universiteto baigimo.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, tai išties protingiausias kelias, leidžiantis pasirūpinti bent pensijos dalimi: „Nenorėdami atsidurti prie suskilusios geldos, net ir tuo atveju, kai valstybė imasi įgyvendinti savo įsipareigojimus (tai nebūtinai reiškia, kad jie bus įgyvendinti žmonėms priimtinu būdu ir garantuos pragyvenimo standartą. Juk gali nutikti ir taip, jog bazinės pensijos lygis bus toks žemas, kad žmonės, nesukaupę savo santaupų, pateks į labai apverktiną padėtį), žmonės visada turi galimybę kaupti patys. Taigi net ir vyresniems piliečiams patartina atidėti po keletą litų per investavimo fondus ar tuo pačiu konservatyviu būdu – tai leis sušvelninti finansinę duobę, kuri neišvengiamai atsiranda išėjus į pensiją.“
Paklaustas, ko reikia, kad “Sodros“ aruodai tuštėtų ne taip sparčiai, ekonomistas mini ne visuomet populiarias priemones (viena jų galima vadinti pavėlintą vyrų ir moterų pensinį amžių, kuris iki 2025 m. pasieks 65 metų ribą). Tačiau ir tai nebus riba: tolesnėje ateityje žmonės į pensiją eis 67-erių ar net 70 metų.
Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei pensinio amžiaus vėlinimas, politikės ir sociologės Giedrės Purvaneckienės manymu, neišvengiamas: „Moksliniai tyrimai įrodo, kad, palyginti su ankstesnėmis kartomis, dabar žmonės tokias pat protines ir fizines galias išlaiko dešimčia metų ilgiau. Jau vien todėl žmogus gali ilgiau dirbti ir gyventi aktyvų gyvenimą. Kitas dalykas – socialiai aktyvus žmogus jaučiasi reikalingas ir gyvena geriau nei tas, kuris jau išėjęs į pensiją.“
Sociologė neabejoja, kad jei tik valstybė perimtų bazinės pensijos mokėjimą, o „Sodros“ pensija liktų tokia pati, galima būtų tikėtis pensijos padidėjimo: neatsiliktume nuo latvių ir estų, o gal ir pralenktume juos.
Tačiau G.Nausėda sako, kad bent jau kol kas galvoti apie pensijų didėjimą ankstoka, juolab kad kiti metai gali būti gana sudėtingi, mat pastaruoju metu prarandame ekonomikos augimo greitį.
Taigi bent jau kol kas, „Veido“ kalbintų pašnekovų teigimu, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės kalbos apie per krizę sumažintų pensijų kompensavimą gerokai per ankstyvos. Kitų metų biudžetas suprojektuotas, o kol jame neatsiras didesnių viršplaninų pajamų, tikėtis pensijų kompensavimo būtų naivu.
Primename, kad Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutarimą, kad valdžia turi kompensuoti sumažintas pensijas, o neišmokėtos dalies pensijų kompensavimą Vyriausybė ketino pradėti 2014 m. Bet tai nėra realu, o jei kompensavimas ir bus pradėtas, išmokėta bus tik labai nedidelė dalis.
T.Medaiskis mano, kad pensijų kompensavimas dar ir pavojingas, nes griauna pensijos dydžio ir dirbančiųjų uždarbio ryšį: „Būtent tai ir stumia mus į tokią pensijų sistemą, kuriai esant dirbančiųjų uždarbis ir gyvenimo lygis kyla, o pensininkų – ne.“
Sociologas neabejoja, kad būtent dėl per krizę sumažintų atlyginimų pensijos tų žmonių, kurie išėjo į pensiją nuo 2012 m. ir eis vėliau, bus atitinkamai mažesnės (tą efektą dar sustiprina ne visai vykusi naujoji pensijų skaičiavimo tvarka). Taigi šiuo atveju tampa nebeaišku, kas tiems žmonėms kompensuos dalies pensijos praradimą, ir ne kelerius metus, o iki gyvos galvos.