Didžiosios pasaulio valstybės antradienį reiškė susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos išpuolio prieš Pietų Korėjos salą.

Šiaurės Korėjos kaimynė Rusija pareiškė, kad įžvelgia augančio konflikto Korėjos pusiasalyje “milžinišką pavojų”, o Kinija prabilo apie būtinybę atnaujinti šešiašales derybas, kuriomis būtų siekiama užbaigti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programą.

Po Pietų Korėjos karinių pratybų netoli ginčytinų vandenų, Šiaurės Korėja keliomis dešimtimis artilerijos sviedinių apšaudė Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą. Per vieną didžiausių išpuolių Pietų Korėjoje nuo 1953 metų Korėjos karo laikų žuvo du kariai.

Jungtinės Valstijos paragino Šiaurės Korėją “nutraukti savo agresyvius veiksmus” ir pareiškė esančios “tvirtai įsipareigojusios ginti mūsų sąjungininkę Korėjos Respubliką ir saugoti taiką ir stabilumą regione”.

Pentagonas patikino neketinąs stiprinti regione dislokuotų karinių pajėgų, tačiau neatsakė, ar padidino kovinės parengties lygį regione.

Japonijos vyriausybės atstovas Yoshito Sengoku (Jošitas Sengokas) per spaudos konferenciją pareiškė, kad tokie Šiaurės Korėjos veiksmai yra “neatleistini”.

Šaltinis Prancūzijos diplomatų tarpe informavo, kad JT Saugumo Taryba artimiausiomis dienomis sušauks neeilinį posėdį Šiaurės Korėjos klausimu.

“Būtina nedelsiant nutraukti visas atakas, – žurnalistams viešėdamas Minske sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. – Iškilo milžiniškas pavojus, kurio privalome išvengti. Įtampa regione auga”.

Tuo tarpu viena įtakingiausių Šiaurės Korėjos sąjungininkių Kinija laviruoja tarp dviejų stovyklų.

“Dabar yra būtina atnaujinti šešiašales derybas”, -sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žurnalistams.

JAV pasiuntinys Šiaurės Korėjoje Stephenas Bosworthas (Stivenas Bosvortas) po derybų Pekine pareiškė, kad Jungtinės Valstijos bei Kinija “laikosi požiūrio, kad šis konfliktas yra labai nepageidautinas”.

Tarptautinės bendruomenės izoliuotam Pchenjanui labai svarbi Kinijos diplomatinė ir ekonominė parama, apie tai liudija du Kim Jong-Ilo (Kim Čen Iro) vizitai Kinijoje per vienerius metus.

NATO aljansas, Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija pasmerkė Šiaurės Korėjos veiksmus; prie jų prisidėjo ir Vokietija, paraginusi Pchenjaną susilaikyti.

Tuo tarpu politikos analitikai tokius Šiaurės Korėjos veiksmus laiko strateginio plano dalimi.

Pasak jų, Pchenjanas taip siekia sustiprinti savo įtaką tarptautinėse derybose – tokią taktiką jis yra naudojęs ir praeityje – bei sustiprinti šalies vadovo įpėdinio Kim Jong-uno (Kim Čen Uno) poziciją šalyje.

“Šis apšaudymas gali būti susijęs su valdžios perdavimu Šiaurės Korėjoje ir šalies siekiu sukurti politinį kapitalą Kim Jong-unui, mėginant padidinti Jung-uno galios suvokimą”, -sakė rizikos vertinimo kompanijos AKE analitikė Brittany Damora (Britani Damora).

Pasak britų analitiko Alastairo Newtono (Alastero Niutono), šiuo atveju Pietų Korėja nedviprasmiškai parodė, kad norėtų išvengti konflikto eskalavimo ir priminė, kad kovą įvykdytas Pietų Korėjos karo laivo nuskandinimas, su kurio Pchenjanas sąsajas neigia, pareikalavo dar daugiau – net 46-ių gyvybių.

“Turint omenyje galimą pasirengimą trečiajam branduoliniam bandymui ir praėjusį savaitgalį atskleistą faktą apie urano sodrinimo gamyklą, tai (dabartinis incidentas) tartum rodo, kad Šiaurės Korėja nutarė veikti ryžtingai ketindama grįžti prie derybų stalo”, – sakė A.Newtonas.

Pasak vieno Europos diplomato, gali būti, kad šis išpuolis yra tam tikros dalies Šiaurės Korėjos vadovybėje mėginimas sutrukdyti siekiui atkurti santykius su išoriniu pasauliu.