Praėjusių metų rudenį kaip ant mielių pradėjusios kilti maisto produktų kainos nežada sustoti ir šiemet – ekspertai ir perdirbėjai prognozuoja, kad apie 10 proc. ir daugiau kils kiaulienos, paukštienos, žuvies kainos, nors už pieną tikriausiai mokėsime mažiau, o duona, tikėtina, bent jau nebebrangs.

Jau senokai maisto kainų kilimas buvo sukėlęs tokią įsiūčio ir kritikos bangą iš visuomenės ir politikų pusės, kaip 2010 m. rudenį, kai tebekrintantis vartojimas vis dar liudijo, kad vidaus rinka tebegrimzta žemyn. Lietuvos prekybos tinklai dėl kainų kėlimo kaltino perdirbėjus, o šie skundėsi, kad taip elgtis priversti dėl brangstančių žaliavų – grūdų, pieno supirkimo kainų ir kitų. Šių žaliavinių produktų brangimą esą paskatino gerokai padidėjusi paklausa dėl prasto derliaus Rusijoje, laikino draudimo iš šios šalies išvežti grūdus ir atsigaunančio vartojimo užsienio rinkose. Ir nors dėl kainų didėjimo piktinosi prezidentė Dalia Grybauskaitė, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, būtiniausių maisto produktų kainos iš lėto, bet užtikrintai kilo toliau.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro surinkta statistika rodo, kad per metus labiausiai išaugo pieno produktų kaina – 2010 m. gruodį liesa varškė kainavo 33 proc. brangiau negu prieš metus, juoda duona – 15 proc. brangiau, sviestas ir pienas – 13–17 proc. brangiau. O Statistikos departamento sudaryto dažniausiai įsigyjamo 32 maisto prekių krepšelio duomenys atskleidžia, kad 2010 m. spalį, palyginti su 2009 m. gruodžiu, pabrango 19 prekių, iš kurių labiausiai – bulvės (40 proc.), pomidorai (28,8 proc.), obuoliai (25 proc.), kava, daugelis pieno produktų. Tad kokių su kainomis susijusių staigmenų mums žada 2011-ieji?

Grūdai pigs, bet duonos kainos nesikeis?

Vieninteliai šiemet prognozuojantys kainų kritimą – pienininkai. Pieno perdirbėjai “Veidui” tvirtino, kad šiais metais nustos kilti žaliavinio pieno kainos, vadinasi, nebebrangs ir pieno produkcija parduotuvėse. 2009–2010 m. atsigaunančiose užsienio rinkose imta vartoti daugiau pieno produktų, todėl pasijuto pieno trūkumas, lėmęs kainų šuolį ir Lietuvoje. Metų pabaigoje žaliavinio pieno kiekis padidėjo, o gruodį paklausa beveik susilygino su pasiūla. Pieno perdirbėjai prognozuoja, kad šių metų pradžioje kainos stabilizuosis, o vasaros link susidarys pieno perteklius, todėl ims mažėti tiek žaliavinio pieno supirkimo, tiek pieno produktų mažmeninės kainos.
Pro didinamąjį stiklą stebėti duonos produktai vargu ar atpigs – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai juoda duona per metus pabrango beveik 15 proc. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, remdamasis ankstesnių metų patirtimi, prognozuoja, kad sausį–vasarį grūdų kainos turėtų stabilizuotis, o kovą–balandį net ims šiek tiek mažėti, tačiau tai greičiausiai turės nedaug įtakos duonos kainoms parduotuvėse.
“Grūdų kaina sudaro ne itin didelę duonos ar batono kainos dalį, todėl kaina laikysis tokia pati tol, kol arba sumažės vartojimas, arba atsiras kitų priežasčių jai mažėti. Juo labiau kad reikia atsižvelgti ir į brangstančius energijos išteklius, nuo šiemet apie 12 centų pabrangusį dyzeliną”, – komentuoja ekspertas. Žinoma, grūdams pingant duonos gamintojai dažniausiai mosuoja šiuo argumentu norėdami kelti kainą, o pingant prisimena, kad grūdai – ne vienintelė sudėtinė kainos dalis.
A.Gapšys taip pat prognozuoja, kad pernai stipriai sukilusios daržovių kainos išsilaikys iki gegužės, kol mūsų ūkininkai užaugins naują derlių. Daržovės pernai smarkiai pabrango, nes nuo sausros nukentėjusi Rusija didžiuliais kiekiais supirkinėja produkciją iš Lietuvos ūkininkų.

Mėsa ir žuvis brangs

Jau šiemet turėtų brangti ir bene vienintelis pernai kainų didėjimo bumui atsispyręs maisto produktas – mėsa. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kiaulienos kumpio kilogramas 2010 m. gruodį, palyginti su ankstesniais metais, pabrango tik 2,2 proc.
“Grūdai – pašarų bazinė dalis. Kai pakilo grūdų kainos, visi tikėjosi, kad į jas sureaguos ir mėsos kainos, bet mėsa Europoje beveik nepabrango, nors brango ir duona, ir miltai. Visoje Europoje sumažėjusi mėsos paklausa buvo tas veiksnys, kuris net pabrangus grūdams neleido brangti šviežiai mėsai. Tačiau ši suspausta spyruoklė ilgai neišsilaikys. Grūdų kaina negali visiškai neveikti kiaulienos kainų, ir mes tą įtaką pajusime šiemet”, – neabejoja Mažeikių mėsinės generalinis direktorius ir mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos narys Remigijus Petraitis.
Pernai stabiliai mėsos kainai įtakos turėjo ir dar keletas priežasčių: Lietuvoje veikia daug mėsos perdirbėjų, tad rinkoje jaučiama didžiulė konkurencija, kurią dar labiau sustiprino išsiplėtusi šešėlinė prekyba turguose. Matydami ir taip menkstantį vartojimą, verslininkai bijojo rizikuoti keldami kainą. O svarbiausia priežastis, kad pernai kiaulės daugiausia buvo šeriamos pašarais, pagamintais iš senojo derliaus grūdų, todėl rudenį nė nebuvo pagrindo branginti mėsą.
Mėsos perdirbimo bendrovės “Biovela” direktorius Virginijus Kantauskas taip pat prognozuoja, kad mėsos kaina kils vasarį–balandį. “Kai kiaulių augintojai pradės pardavinėti kiaules, šertas naujo grūdų derliaus pašarais, kaina turėtų kilti, o jei nekils – įmonės dirbs nuostolingai. Kiaulienos kaina iki šiol tiek nedidėjo, nes ūkininkai šėrė kiaules senojo derliaus grūdais”, – pritaria ir “Biovelos” vadovas.
Šiemet brangti mėsai yra dar viena prielaida: kadangi mėsos kaina nedidėjo, Europoje kiaulių imta auginti mažiau. “Pasiūla bus mažinama daugiau nei paklausa, todėl jau pirmąjį ketvirtį turėsime ne itin ženklų, bet šiokį tokį mėsos brangimą. Švelniausias scenarijus – kad kiaulienos skerdienos supirkimo kainos pakils apie 10 proc.”, – prognozuoja R.Petraitis.
Agrarinės ekonomikos instituto specialisto A.Gapšio nuomone, šiemet mėsos kaina pradės augti antrąjį ketvirtį ir didės ne daugiau kaip 15–20 proc. Jautienos kainos pradėjo didėti pernai gruodį, tačiau ne dėl pabrangusių grūdų, o dėl lietuviškų veršelių paklausos užsienyje ir Europoje didėjančių galvijų supirkimo kainų.
Šiemet kils ir paukštienos kainos. Bendrovės Kaišiadorių paukštyno direktorė Palmyra Rimdeikienė prognozuoja, kad pirmasis ketvirtis paukštininkystės sektoriui bus labai sunkus, o antrąjį ketvirtį kainos turėtų pakilti iki 10 proc. “Manau, kad iki to laiko Lenkijoje turėtų pasibaigti pigi produkcija, o ir Lietuvoje smulkieji ūkininkai, auginantys paukščius, sumažins gamybą”, – komentuoja P.Rimdeikienė.
Pinginę teks paploninti ir žuvies mėgėjams. Žuvų perdirbimo bendrovės “Norvelita” direktorius Jordanas Kenstavičius tvirtina, kad tam turi įtakos pernai stiprokai sumažintos žuvų kvotos Norvegijoje ir Islandijoje. “Kvotos sumažintos, o žuvies vartojimas didėja, tad greičiausiai apie 10–15 proc. kils ir kaina”, – mano verslininkas.

Kainos Vilniuje – kaip Berlyne

Kaip matyti, nemažos dalies prekių kainos kils ir kitąmet, nors maisto produktų kainomis parduotuvių lentynose Lietuva jau dabar beveik nenusileidžia kitoms Europos šalims, pasižyminčioms kur kas aukštesniu gyvenimo lygiu. Daugelį produktų Berlyno, Varšuvos ar Londono prekybos centruose galima nusipirkti už panašią kainą ar net pigiau nei Vilniuje.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugsėjį pienas Varšuvoje kainavo 2,04 Lt, Prahoje – 2,45 Lt, o Lietuvoje – 2,59 Lt (lapkritį – jau 2,69 Lt). Daug pigesnių prekių nei Lietuvoje galima atrasti ne tik šiose dviejose sostinėse, bet ir Berlyne, kur daugiau nei litu pigesnis natūralus jogurtas, 40 ct pigesni kvietiniai miltai, kone perpus pigiau nusipirksi maistinio aliejaus. Vis dar viena pigiausių maisto prekių Lietuvoje – mėsa.
“Veidas” praėjusių metų rudenį sudarė dešimties būtiniausių maisto produktų sąrašą ir palygino kainas dvylikoje Europos šalių. Pirkinių krepšelis, Vilniuje kainavęs 49,42 Lt, Madride atsiėjo tik 6 Lt brangiau, Londone – 7 Lt, o Austrijoje – 11 Lt brangiau. Liūdna žinia lietuviams, gaunantiems keturis penkis kartus mažesnį minimalų atlyginimą nei airiai ar olandai ir pustrečio karto mažesnį – nei ispanai.