LSU

Neseniai 80-ąsias veiklos metines atšventęs Lietuvos sporto universitetas (LSU) atkakliai kratosi sportininkų kalvės etiketės. Šios aukštosios mokyklos pastarųjų metų pažangą geriausiai galima apibūdinti sporto terminu: atliktas įspūdingas mokslo spurtas.

„Šiandien LSU – originalių sporto mokslo idėjų kūrimo ir patikrinimo laboratorija. Mūsų misija – išskirtiniais tarptautinio lygio sporto mokslo tyrimais, studijomis ir inovacijomis skatinti, mokyti, kurti bei plėtoti psichinę, emocinę, fizinę ir socialinę visuomenės narių gerovę, įgalinančią pozityviai bei išmintingai įveikti socialinius, ekonominius, kultūrinius, moralinius iššūkius. Mes orientuojamės į europietišką sporto universitetų kultūrą. Panašių mokslo įstaigų pasaulyje yra apie du šimtus, o mes siekiame tik aukščiausio europinio mokslinio pažinimo lygio“, ‑– ambicijų neslepia LSU rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas.

Šiemet atlikę LSU institucinį vertinimą tarptautiniai ekspertai pabrėžė, kad per pastaruosius trejus metus ši Lietuvos aukštoji mokykla pasiekė netikėtai daug, čia, ypač mokslo srityje, vyko ženklūs pokyčiai. Tiek strateginis valdymas, tiek mokslo tarptautiškumo lygis, studijų kokybė ir poveikis šaliai buvo įvertinti puikiai. Išvadoje rašoma: „Ekspertų grupė buvo sužavėta LSU vadovybės ir personalo įsipareigojimo ir per pastaruosius dvejus metus pasiektos pažangos.“

Neseniai Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centro (MOSTA) užsakymu  tarptautiniai ekspertai pirmą kartą nuodugniai įvertino visų Lietuvos mokslo institucijų kuriamo mokslo kokybę.  LSU Sporto biomedicinos fakulteto mokslinė veikla gavo įvertinimą „stiprus tarptautinis lygmuo“, o Sporto edukologijos fakultetas ‑– „stiprus nacionalinis lygmuo su akivaizdžiai matomais tarptautiniais elementais“.

„Ypač norime pasidžiaugti, kad mūsų biomedicinos mokslas buvo įvertintas ir pateko tarp penkių geriausių Lietuvos universitetų-institucijų (tarp jų – VU Medicinos fakultetas), o sporto edukologijos – tarp geriausių socialinių mokslo institucijų. Galima teigti, kad abu Lietuvos sporto universiteto fakultetai yra tarp Lietuvos mokslo lyderių, – to mūsų aukštosios mokyklos istorijoje dar nėra buvę. Žinoma, tokiu įvertinimu labai džiaugiamės, tačiau suprantame, kad dar turime nemažai nuveikti. LSU strategijoje numatyta, kad per artimiausius 10 metų privalome padvigubinti mokslinį produktyvumą“, – neslepia rektorius.

Universitetas yra parengęs ir patvirtinęs ilgalaikę plėtros strategiją iki 2030 m. „Penkerių metų laikotarpis per trumpas žiūrint į ateitį, todėl pasekėme kitų pasaulio mokslo ir mokymo institucijų pavyzdžiu. Perspektyvoje save matome kaip unikalų, nedidelį, netgi turintį mažesnį negu dabar studentų skaičių universitetą, glaudžiai bendradarbiaujantį su elitiniais pasaulio sporto mokslo centrais bei šalies aukštosiomis mokyklomis. Tačiau, žinodami savo specifiškumą, privalome orientuotis tik į geriausius pasaulyje. Šiame dokumente išdėstėme, kokiomis kryptimis LSU ketina eiti“, ‑– pasakoja A.Skurvydas.

Pirmasis ir svarbiausias tikslas – aukščiausio pažinimo lygis sporto mokslo srityje. Biomedicinos srityje iki 2030 m. kartu su Skandinavų judesių ir raumenų tyrimų mokslo klasteriu planuojama įsitvirtinti tarp lyderių pasaulyje, socialinių mokslų srityje – būti lyderiais Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Jau ir dabar pagal sporto mokslo pasiekimus LSU pralenkė Tartu universiteto sporto mokslininkus.

LSU atliekami fundamentalūs ir taikomieji tyrimai griaučių ir nervų sistemos srityje, ieškoma įvairių optimalių fizinio aktyvumo krūvio metodų, kurie treniruotų, ugdytų įvairaus amžiaus žmonių – vaikų ir senyvo amžiaus, sveikųjų ir neįgaliųjų, sportininkų ir nesportuojančiųjų ne tik raumenų ir kaulų sveikatą, širdies bei kraujagyslių, kvėpavimo sistemų darbingumą, bet ir galvos smegenų, ypač  kognityvinį, darbingumą, kitaip tariant, gebėjimą priimti greitus ir teisingus sprendimus.

„Fizinis aktyvumas teigiamai veikia trumpalaikę ir darbinę atmintį, jei taikomos optimalios apkrovos, – treniruoja vadinamąją galvos smegenų vykdomąją, arba savęs kontroliavimo, funkciją. Mūsų tikslas – nustatyti optimalius krūvius ir bandyti juos susieti su gyvenimo kokybės gerinimu, mokymosi pasiekimais. Anglų mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurių vykdomoji funkcija veikia gerai, uždirba apie 0,5 mln. svarų sterlingų daugiau negu tie, kurių vykdomoji funkcija neveikia“, ‑– argumentus vardija A.Skurvydas.

Kita, ne mažiau svarbi ir įdomi kryptis – sporto genetika. LSU turi stiprių mokslininkų, kurie bendradarbiaudami su kolegomis iš Anglijos atlieka tyrimus genetikos srityje, ieško, kokie genai atsakingi už antsvorį, kaip pasitelkus genetiką mažinti nutukimą, stiprinti organizmą, intelektinį Lietuvos žmonių potencialą.

LSU yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu pasaulyje Raumenų tyrimo klasteriu. Šis norvegų, danų, švedų mokslininkų klasteris yra stipriausias pasaulyje „proto junginys“, kuriame atliekami fundamentalūs ir taikomieji raumenų fiziologijos ir biomechanikos tyrimai. Glaudūs ryšiai universitetą sieja ir su Karolinskos (Švedija) institutu – vienu stipriausių Europoje, kartu atliekami genetikos tyrimai.

„Kai kitos šalies aukštosios mokyklos išgyvena studentų mažėjimo laikotarpį, LSU per pastaruosius metus šį procesą pavyko stabilizuoti. Pirmuoju pasirinkimu LSU renkasi daugiau kaip 700 jaunuolių. Ir šioje srityje esame ryškūs lyderiai, o mūsų treniravimo sistemos programa pagal populiarumą patenka į pirmąjį dešimtuką“, – džiaugiasi LSU rektorius.

Vilma Kasperavičienė