Kinas – vienas dažniausių žmonių pomėgių, suvienijantis skirtingo amžiaus, išsilavinimo, pajamų ir vietovės žmones. Įprotis žiūrėti filmus tamsioje kino salėje seniai pakeitė formą ir apima ne tik televiziją ar vaizdo įrašus, bet ir kompiuterius, mobiliuosius telefonus.

Tačiau nedažnai susimąstoma, kad tokia kasdiene pramoga tapusi industrija reikalauja milžiniškų investicijų ir dažnai neatneša kūrėjams lauktų pajamų. Apie tai, kokią žalą tam daro nelegalių kopijų gamyba ir piratavimas, kalbėjosi klasterio „Clear Digital Worl“ surengtos konferencijos „Lietuvos kino atgimimas. Jo kūrėjų patirtis kovojant su neteisėtu platinimu“ dalyviai.

„Kino filmą sudėtinga sukurti, tačiau dar sudėtingiau iš jo uždirbti, ir prie to daugiausia prisideda kino piratai. Filmas „Redirected“, kurio prodiuseris buvau, uždirbo 5 mln. litų ir yra vienas sėkmingiausių nacionalinės kino industrijos produktų, tačiau, nors platinimo teises pardavėme šešiasdešimtyje pasaulio šalių, kaimyninės Rusijos kino ekranų filmas taip ir neišvydo, nors buvo ganėtinai populiarus. Dar kuriant distribucijos planą šio filmo kopija atsidūrė internete su rusiškais subtitrais, tad, žinant šalies specifiką, nuspręsta nerizikuoti, taip, žinoma, nuskriaudžiant sąžiningus žiūrovus, kurie tikėjosi filmą išvysti įprastu legaliu būdu“, – pasakoja aktorius ir prodiuseris Donatas Šimukauskas.

Specialistai yra apskaičiavę, kad kiekviename versle būna vidutiniškai 5 proc. praradimų, kurie patiriami dėl neteisėtos veiklos. Meno ir pramogų industrija yra stabiliai auganti ir sukuria maždaug dviejų trilijonų JAV dolerių vertės produkciją, tad tie 5 proc. tampa milijardiniais nuostoliais.

Kino kritikas Marijus Kulvietis išskiria ir specifiškesnę problematiką. „Šiuolaikinis kinas yra paremtas efektais ir naujausiomis technologijomis, tad jo gyvavimo laikas labai trumpas. Jei filmas nesugeba susirinkti reikiamų pajamų per pirmuosius metus, tikėtis to vėliau beveik nėra galimybių. Dėl piratavimo ir noro filmus žiūrėti bene visur ir visada, tikėtina, kad kinas išsivystys į dvi atskiras grupes, kurios šiuo metu dar neegzistuoja: kino teatras bus prabangi pramoga, bilietas kainuos kaip aukšto lygio teatro ar miuziklo spektaklio, o žiūrovai mėgausis aukšto lygio garso ir vaizdo efektais. Negalintys ir nenorintys mokėti už filmus bus priversti tenkintis žemos kokybės, galbūt telefonu filmuotais videofilmais, kurie bus laisvai prieinami internete, – tokia, atrodo, yra natūrali kino evoliucija iš dabartinės situacijos“, – apibendrina M.Kulvietis.

Su piratavimu kovojančio klasterio „Clear Digital World“ (CDW) rinkodaros vadovas Romanas Matulis pabrėžia švietimo svarbą kovoje su kino piratais. Pasak jo, klasteris aktyviai dirba, siekdamas atstovauti kūrėjų interesams, taip pat pasiūlyti ir vartotojų lūkesčius atitinkančių kūrinių. „CDW susikūrė šiam tikslui – norime šviesti vartotojus, dalintis patirtimi su kūrėjais bei platintojais ir galiausiai pasiūlyti jų interesus atitinkančią platformą, kuri suteiktų vartotojams teisėtą prieigą prie kūrinių“, – mintimis dalijasi R.Matulis.

D.Šimukauskas pritaria švietimo skatinimui, nes ir pats savo veikloje yra susidūręs su akivaizdžiu neišprusimu, kai filmuojama kino teatro salėje, dalinamasi nuorodomis į nelegalius įrašus socialinėje erdvėje, to net neslepiant nuo kūrėjų. „Todėl esame vieni efektyviausiai ir aktyviausiai veikiančių prieš kino piratus – tikime, kad vieną dieną žmonės suvoks, jog tokia jų veikla yra neteisėta ir daro nuostolių kūrėjams“, – drąsiai teigia D.Šimukauskas.

UAB „Clear Digital World“ (CDW) šiuo metu vykdo projektą UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 eurų, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.