- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Ką pakeis 1105 naujų socialinių būstų?

Autorius: veidas.lt | 2016 12 08 @ 06:06 | Politika | No Comments

BFL

Atėjus rudeniui savivaldybės viena po kitos pradėjo skelbti pirksiančios ar įrengsiančios socialinius butus, kuriuose galės apsigyventi nuosavo būsto negalintys įsigyti gyventojai. Naujų butų banga padidins galimybes tokį būstą gauti tiems, kurie jo laukia, tačiau problema yra daug didesnio masto: laukiančiųjų – vis dar tūkstančiai.

Gytis KAPSEVIČIUS

Nuo 2016 m. rugpjūčio naujus butus įsigysiančios, įsirengsiančios ar pertvarkysiančios jau paskelbė beveik trečdalis šalies savivaldybių. Štai Šiaulių miestas planuoja padidinti savo socialinių būstų fondą 62 butais, Telšiai – 59, Alytaus miesto ir Ukmergės savivaldybės – po 35, Trakų rajono savivaldybė – 28, Zarasų rajono savivaldybė – 29, Plungės rajono savivaldybė – 25, Šakių savivaldybė – 23, Kalvarijos, Rokiškio ir Utenos savivaldybės – po 20 butų. Apie planus pirkti socialinius butus jau paskelbė Anykščių rajono (6), Kelmės rajono (6), Varėnos rajono (7), Skuodo rajono (10) savivaldybės. Kauno miesto savivaldybė butų pirkimo konkurse nustatė 400 tūkst. eurų įsigijimo sumą.

Klaipėdos miesto savivaldybė į socialinių būstų problemą taip pat pasižiūrėjo gana rimtai: ne tik pirks 10–20 butų, bet ir statys du naujus namus, turinčius 76 butus, taip padidinant savivaldybės socialinių butų skaičių beveik šimtu.

Toks rudeninis socialinių būstų „lietus“ paaiškinamas labai paprastai: savivaldybės dalyvauja Socialinio būsto plėtros programoje, kuriai iki 2020-ųjų numatyta skirti 58,7 mln. eurų. 49,9 mln. eurų padengs Europos Sąjunga, o likusią dalį sudarys savivaldybių lėšos. Iki šios dienos Centrinė projektų valdymo agentūra yra pasirašiusi 57 projektų įgyvendinimo sutartis su 57 savivaldybėmis. Kitų metų pradžioje planuojama įvertinti Vilniaus, Neringos ir Panevėžio miestų savivaldybių paraiškas. Pagal paraiškas numatoma įsigyti 1105 socialinius būstus ir dar 500 atnaujinti.

Kai kas naujus planus ir naujus butus jau suskubo sieti ir su pabėgėlių krize, ypač turint omenyje tai, kad Lietuva iki 2017 m. pabaigos įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ramina, kad pabėgėliai teisės gauti socialinius būstus neturi ir Lietuvoje apgyvendinami ieškant privačių nuomininkų bei tam naudojant iš ES gautas lėšas.

Kol kas buto laukiama dešimtmetį

Padėtis, susijusi su socialiniais būstais, Lietuvoje visuomet buvo gana bloga. 2014 m. pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad socialiniuose būstuose gyvena apie 27,8 tūkst. šeimų ar asmenų, Dar 32,5 tūkst. žmonių laukė, kol jiems toks būstas bus suteiktas. Iki 2015 m., ministerijos duomenimis, bendra šalies laukiančiųjų eilė padidėdavo po tris procentus kasmet.

Norint sulaukti galimybės apsigyventi socialiniame bute reikia nemažai kantrybės. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybės skelbiamame eilės sąraše pirmi penki eilėje esantys gyventojai savo prašymus yra pateikę 1992–2003 m., vadinasi, penktasis savo eilės laukia jau mažiausiai 13 metų. Vilniuje pirmieji penki eilėje esantys žmonės savo prašymus pateikė 1992–1998 m., Panevėžyje – 1999–2003 m., Marijampolėje – 2004 m., Akmenėje – 2005–2008 m., Ukmergėje – 2008 m., Elektrėnuose – 2005–2008 m.

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigia, kad Klaipėdoje dabartinis vidurkis nuo prašymo padavimo iki realaus apgyvendinimo siekia 11 metų. „Tačiau ši parama asmenims yra reikalinga tuoj pat, kai žmogus atsiduria beviltiškoje situacijoje: bankrutavo, prarado už paskolą pirktą būstą, atsitiko blogų dalykų šeimoje, susirgo baisiomis ligomis ir nebesugebėjo išsimokėti bankui – tokių situacijų būna kiekvieną dieną. Žmonės ateina ir sako: mums reikalinga pagalba, o mes jiems pasiūlome stoti į eilę. Ir laukti 10–11 metų“, – pasakoja uostamiestyje dirbanti specialistė.

Pagal ankstesnį įstatymą buvo galima sudaryti šešis atskirus sąrašus, išskiriant socialiai pažeidžiamiausias grupes, tokias kaip našlaičiai, neįgalieji, jaunos šeimos ir panašiai. Nors ir šiuo metu eilės tvarka netikėtais atvejais gali keistis (pavyzdžiui, kai namų netenkama per gaisrą), dabar sąrašai bendri ir eilės priklauso nuo paraiškų padavimo dienos: kuo anksčiau, tuo daugiau šansų.

Net ir sulaukus savo eilės butas ne visuomet išnuomojamas. Ukmergės rajono savivaldybės Turto valdymo ir apskaitos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Kaselienė sako pastebinti ir kitą tendenciją: „Būna taip, kad pasiūlome šeimai nuomotis butą, o ji jo atsisako. Kitaip tariant, nors buto neturi ir stovi eilėje, bet vis tiek renkasi. Čia yra problema – kartais toks rinkimasis prieina prie visiško absurdo. Pavyzdžiui, kai Ukmergės mieste pasiūlius butą šeima renkasi net mikrorajoną ir paaiškina, kad jiems per toli važinėti į darbą. Manau, kad didmiestyje, tokiame kaip Vilnius, žmonės, kai reikia važiuoti iš vieno rajono į kitą dirbti ar nuvežti vaikus, apie tai net nesusimąsto. O mažųjų miestų gyventojai kartais būna gana išrankūs.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2016-m


 

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/ka-pakeis-1105-nauju-socialiniu-bustu

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.