Šiaurės Amerikos ir Europos rinkose tvyro naujos krizės nuojauta. Ją kursto sukrečianti JAV valstybės skola, su kuria niekaip nebesusitvarko tarpusavyje visiškai nebesusikalbantys JAV Senatas ir Kongresų rūmai.

Praėjusią savaitę kone paskutinę akimirką ir tik “per plauką” pritarta JAV valstybės skolos “lubų” didinimui ir išlaidų mažinimui.
Pirmadienį tam pritarė Atstovų Rūmai, o antradienį – Senatas. “Už” balsavo 74 senatoriai (būtinas balsų skaičius buvo 60), prieš – 26. Kiek vėliau šį dokumentą pasirašė ir JAV prezidentas Barackas Obama.
Priimtas įstatymas numato, kad 14,3 trln. JAV dolerių siekusios skolos “lubos” didinamos dar 2,4 trln. JAV dolerių. Dabar JAV lėšų turėtų užtekti iki 2013 metų. Taip pat sutarta per ateinančius 10 metų biudžeto išlaidas dviem etapais sumažinti 2,1 trln. JAV dolerių.
Jei šio sprendimo nebūtų, galima lažintis, kad pasaulį būtų sukrėtusi nauja ekonomikos krizė. Kol kas galima ramiau atsikvėpti, nes naujasis bilis bent laikinai tam užkirto kelią ir neleido Amerikai tapti nemokia.

Nepatenkinta nė viena pusė
Tačiau susitarti dėl bilio nebuvo lengva. Kompromisinis susitarimas buvo pasiektas itin sunkiai ir atskleidė nemenką prarają tarp demokratų ir respublikonų, kurie anksčiau vienaip ar kitaip susitardavo ir rasdavo visiems tinkamą sprendimą. Šį kartą ginčai užsitęsė ištisas savaites ir atrodė, kad rezultatas nebus pasiektas net iki vėliausio įmanomo termino – rugpjūčio 2-osios.
Situacija buvo įtempta todėl, kad respublikonų dominuojami Atstovų Rūmai, o ypač ten nemenkas pozicijas turintis konservatyvus Arbatėlės judėjimas, pasisakė už drastišką išlaidų mažinimą, tuo tarpu demokratų dominuojamas Senatas reikalavo ne mažinti išlaidas, o didinti valstybės skolą. Pastarųjų argumentas – grėsmė Vašingtono socialinėms programoms.
Dabartinis kompromisas yra neabejotinas Arbatėlės judėjimo triumfas, mat Kongresas išsireikalavo drastiškai mažinti valstybės išlaidas. Tiesa, patys kongresmenai pergalės neįžvelgia ir aiškina, jog kompromisas yra varganas dėl to, kad teko nusileisti Senato norui nedidinti mokesčių.
Nesidžiaugia kompromisu nė senatoriai. “Suprantu, kad šis traukinys išvyksta iš stoties, tačiau jis važiuoja klaidinga kryptimi”, – pareiškė demokratas iš Virdžinijos Jimas Moranas.
Paradoksas, tačiau Kongreso ir Senato kompromisas nė kiek nedžiugina ir paprastų amerikiečių. Kas, kad valstybė nebus nemoki – paprastiems amerikiečiams vis auganti valstybės skola ir mažinamos išlaidos nieko gero nežada. Juk nedarbas šiemet tebesilaiko virš 9 proc. ribos, o ekonomika atsigauna labai vangiai, tad bet koks išlaidų karpymas šiuos procesus dar labiau apsunkins. Juolab kad naujajame bilyje nėra jokių socialinių garantijų saugiklių – pavyzdžiui, nėra aiškiai apibrėžta, kieno sąskaita bus mažinamos valstybės išlaidos.
Iš bilyje įvardijamų taupymo priemonių aišku tik tai, kad tūkstančiai valstybės vykdomų programų praras ženklią finansavimo dalį, o lėšos joms pasieks tokį žemą lygį, koks yra buvęs prieš kelioliką metų.
Išimtimis galima laikyti tik socialinės pensijos ir sveikatos apsaugos programas, kurioms finansavimas, bent jau kol kas, nebus mažinamas.
Be to, kai ateis laikas spręsti, kaip toliau mažinti išlaidas, labai tikėtina, jog vėl bus prisimintas mokesčių didinimas, tad amerikiečiai lapkričio laukia su dideliu nerimu.
Bet juos gąsdina ne vien finansiniai aspektai. Amerikiečius ne ką mažiau siutina ir pats faktas, jog dvi svarbiausios politinės jėgos lemiamą akimirką niekaip nesusitaria svarbiausiais klausimais – to Amerikos istorijoje iš esmės nėra buvę, o kompromisai anksčiau buvo pasiekiami kur kas paprasčiau.
Didžiausias pagalys šiuose politikos ratuose – minėtasis Arbatėlės judėjimas, kurį amerikiečiai taip liaupsino prieš ir po praėjusių rinkimų. Susižavėję jų populistiniais ir radikaliais lozungais, amerikiečiai tikėjosi griežtos rankos ir konservatyvių sprendimų, tačiau nemanė, kad “arbatininkai” ims kelti tokią sumaištį.
Kaip pažymi JAV dienraščio “The New York Times” apžvalgininkas Davidas Brooksas, respublikonų partija “užsikrėtė” iš vidaus, nes į respublikonų gretas įsiliejęs Arbatėlės judėjimas ima elgtis ne praktiškai, o tik emocionaliai, nepaisydamas jokių logikos dėsnių. “Nuotaikos partijos viduje primena nesibaigiantį protestą, o ne sklandų darbą”, – rašo apžvalgininkas.
Juo labiau, kad artimiausiu laiku įstatymų leidėjai tikriausiai ir vėl pradės triukšmingų ginčų raundą dėl ideologinį atspalvį turinčios mokesčių ir išlaidų politikos.
Galima numanyti, kad artėjant 2012 m. lapkritį vyksiantiems prezidento ir Kongreso rinkimams, įsisiūbuos ginčai dėl ankstesnio prezidento George W.Busho priimtų mokesčių lengvatų galiojimo pabaigos.

Nerimas finansų rinkose nesumažėjo
Nors laikinas sprendimas surastas, JAV prestižas bent trumpam išgelbėtas, o pasauliui pavyko išvengti naujos krizės, vis dėlto JAV gyventojų, o ir investuotojų nerimas tikrai nesumažėjo.
Tarkime, didžiosios reitingų agentūros įspėjo, jog naujojo bilio nepakanka ir būtinos papildomos deficito sumažinimo priemonės. “Moody’s” analitikų teigimu, jei sulėtėtų ekonomikos augimas ar išaugtų išlaidos, šalies skolinimosi reitingas gali būti peržiūrėtas ir sumažintas per artimiausius 12–18 mėnesių. O agentūra “Fitch” detalesnį vertinimą ketina pateikti mėnesio pabaigoje.
Laukiama ir trečiosios reitingų agentūros – “Standard & Poor’s” pranešimo. Ši agentūra turėtų griežčiau įvertinti JAV situaciją, juolab, kad anksčiau ji grasino JAV skolinimosi reitingą sumažinti iki spalio vidurio.
Priminsime, kad didžiosios finansinio reitingavimo agentūros prieš naująjį bilį buvo nurodžiusios, jog palankiausią AAA kreditavimo reitingą Amerikai pavyktų išsaugoti, jeigu biudžeto deficitas būtų sumažintas 4 trln. dolerių, o ne padidintas, kaip nutiko dabar.
Blogiausia, kad jei JAV reitingai bus sumažinti, šalis bus priversta skolintis už didesnes palūkanas, todėl ekonomikos atsigavimas dar labiau sulėtės. Ir kadangi ši perspektyva labai reali, investuotojai naująjį bilį vertina labai skeptiškai.
“Užuot sumažėjęs, investuotojų nerimas tik padidėjo. Stiprėja nerimas, kad dėl priverstinio išlaidų karpymo JAV ūkį vėl ištiks recesija”, – praėjusį trečiadienį paskelbtoje rinkos naujienų apžvalgoje teigia SEB banko analitikai.
Anot jų, investuotojus išgąsdino Harvardo universiteto profesoriaus Martino Feldsteino pareiškimas, kad atsinaujinsiančios recesijos Amerikoje tikimybė yra 50 procentų. Nerimas dėl ūkio augimo tvarumo esą didėja ir dėl pastaruoju metu itin prastų ūkio rodiklių.
“Birželį JAV vartotojų išlaidos, palyginus su geguže, sumažėjo 0,2 proc. Amerikiečių išlaidos sumažėjo pirmąkart nuo 2009 metų rugsėjo. Vartotojai neskuba pirkti dėl menkų galimybių rasti darbą ir dėl mažėjančių realių pajamų. Dėl politikų sutarime numatyto viešųjų išlaidų karpymo, tikėtina, vartojimas sumenks dar labiau”, – pažymi analitikai.
“Sprendimas dėl skolinimosi lubų išties išsklaido vieną netikrumo debesį, tačiau nekeičia ekonomikos tikrovės. Prireiks daugelio metų, kol iš to išbrisime. Sėdime terminale, laukdami ekonomikos skrydžio, tačiau šis tiesiog atidėliojamas mėnuo po mėnesio”, – teigia finansų tinklalapio Bankrate.com analitikas Gregas McBride’as.
Guodžia nebent tai, kad finansų rinkos dėl JAV bilio šiek tiek atsigavo. Iš karto po B.Obamos parašo ir pasiekto kompromiso Japonijos akcijų indeksas išaugo 1,8 proc., o JAV doleris šiek tiek sustiprėjo kitų valiutų atžvilgiu. Be to, aukso kainos sumažėjo daugiau nei vienu procentu, o tai liudija, kad investuotojai pamažu atsiima į auksą investuotus JAV dolerius.
Netikrumas dėl JAV ateities kankina ir Europos valstybes, ypač Ispaniją ir Italiją. Šių šalių premjerai pripažįsta, kad JAV sprendimas mažinti išlaidas neigiamai paveiks ir abi Europos valstybes, kurios jau dabar vos kapstosi iš savo pačių skolų. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas su nerimu laukia reitingų agentūrų verdiktų, mat Jungtinės Karalystės ekonomika glaudžiai susijusi su JAV rinka, dramatiškai nukentėtų, jei JAV reitingai būtų sumažinti.

JAV išlaidos per 10 metų turėtų sumažėti 2,1 trl. JAV dolerių.

JAV ekonomika

Nedarbo lygis    9,2 proc.
Valstybės skola    11,9 trln. JAV dol.
Š.m. III ketvirčio BVP    +1,8 proc.