Scanpix

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, atliko didžiausią, išsamiausią bei sudėtingiausią žmogiškųjų sveikatos priežiūros išteklių tyrimą “Dienos fotografijos” analizė”, kuris aiškiai parodė, kokie sveikatos apsaugos sistemos valdymo iššūkiai laukia artimiausioje ateityje. Tyrimo autorės – LSMU Profilaktinės medicinos katedros docentė dr. Liudvika Starkienė ir Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė. Šio tyrimo rekomendacijų bei įžvalgų kontekste geriausiai galima vertinti ir paskutiniųjų dienų aktualiją, kai 30 proc. rezidentų neteko valstybės finansavimo be jokios aiškios priežasties.

“Tyrimas parodė – negalime būti ramūs teigdami, kad Lietuvoje yra saugus gydytojų migracijos lygis, net jei nuo įstojimo į ES iš Lietuvos išvyko tik 3 proc. visų tos profesijos (ar profesinės kvalifikacijos) sveikatos priežiūros specialistų, išskyrus gydytojus chirurgus, kurių išvyko 8,5 proc., gydytojus akušerius-ginekologus – 4,7 proc. ir akušerius – 6 proc., – sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Tyrime atsispindintį mažą emigracijos procentą lėmė prieš dešimtmetį vykęs gausus studentų priėmimas į medicinos studijas, taip pat tai, kad gydytojai dažnai dirba daug didesniu nei vieno etato krūviu, be to, dalis gydytojų aktyviai dirba net ir sulaukę pensinio amžiaus”.

LGS vadovas pastebi, kad šiuo metu valstybė visiškai nemotyvuoja jaunų žmonių mokytis ir dirbti medicinos srityje: “Tai matyti ir iš pastarųjų dienų veiksmų rezidentų atžvilgiu, kurie yra pagrindinis sveikatos priežiūros specialistų potencialas ateityje, – apgailestauja prof. L. Labanauskas. – Tyrimas parodė, kad dabartinių gydytojų amžiaus vidurkis svyruoja nuo 49,6 m. (šeimos gydytojų) iki 56,2 m. (vidaus ligų gydytojų), ir gydytojų populiacijai ypač sparčiai senstant, iki 2025 m. iš darbinės veiklos dėl natūralių priežasčių (išeis į pensiją, mirs) pasitrauks grėsmingai didelė dalis specialistų. Remdamiesi tyrimu, galime teigti, jog ši dalis svyruos nuo daugiau nei trečdalio – 38,4 proc. – oftalmologų iki daugiau nei pusės – 57,7 proc. – chirurgų”. Prof. L. Labanausko teigimu, jei sumažinsime finansavimą rezidentams, tikrai priversime juos emigruoti, kad jie galėtų užsidirbti mokslui, arba paprasčiausiai išvažiuos tęsti rezidentūros tose šalyse, kuriose palanki finansavimo sistema: “Ir mūsų valstybės investicijos į šių studentų pagrindines studijas bus prarastos”.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurių gydytojų profesinių kvalifikacijų natūrali kaita ateityje išvis neužtikrinta – šiuo metu nepakankamas studentų priėmimas į akušerijos-ginekologijos, neurologijos, otorinolaringologijos rezidentūros studijų programas, todėl būtent šių specialistų pritrūksime greičiausiai. Be to, vientisąsias studijas ir aukštojo mokslo kolegines studijas meta net 20 proc. visų įstojusiųjų. “Nėra sukurta jokia skatinimo sistema, kad jauni specialistai vyktų dirbti į rajonus, kur gydytojų bendruomenė sensta greičiausiai, o specialistų trūksta jau dabar”, – neramias prognozes skelbia prof. L. Labanauskas. Jo teigimu, nesibaigianti reforma nesuteikia rezidentams jokio tikrumo dėl ateities, neaišku, ar išvis bus reikalinga jų įgyta profesinė specializacija: “Geriausias pavyzdys – parengti ir rengiami pediatrai, kurių darbo vietos jau dabar naikinamos, juos keičiant šeimos gydytojais”.

“Didinti gydytojų darbo krūvius – nerealu, žinant, kad dabar jie dirba dvigubais ar net trigubais krūviais, todėl būtina skatinti vėlesnį specialistų pasitraukimą iš darbo rinkos”, – įsitikinęs LGS vadovas. Anot jo, tam būtinas sveikatos priežiūros specialistų tobulinimas, tačiau jam skiriamas valstybės finansavimas, ypač pastaraisiais metais, yra tikrai menkas: 2010– 2011 m. SAM skyrė vos po 0,5 mln. Lt, neką daugiau planuojama skirti ir 2012 m. “Šiek tiek amortizavome šią finansinę spragą – visus metus mūsų organizacija vykdė projektą “Visos Lietuvos gydytojų profesinis tobulinimas”, kurio metu nemokamai profesinę kvalifikaciją kėlė 4862 šalies gydytojai – LGS nariai”, – sako prof. L. Labanauskas, pridurdamas, jog mokymams buvo panaudota daugiau kaip 8 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų, ir daugiau kaip 1,4 mln. litų LGS skyrė iš savo lėšų. “Pasirūpinę savo narių tobulinimu, kuris yra pagrindinė sąlyga atnaujinat licencijas, sukūrėme prielaidas jiems išlikti darbo rinkoje kuo ilgiau, t. y. dar apie 5–10 metų, tačiau rezidentais negalime pasirūpinti – čia jau dalis valstybės bendros sveikatos apsaugos politikos”, – sako LGS vadovas.

LGS įžvelgia realią grėsmę, kad sutaupiusi finansavimo sąlyginai nedidelę – 10 mln. Lt – sumą – valstybė ne tik praras savo investicijas į beveik parengtus specialistus, bet, svarbiausia, kad būtent šių specialistų ir pritrūksime 2025 m., kai jie turės užimti pasitrauksiančių iš darbo vyresniųjų kolegų vietą.