Lenkija pirmininkaus Baltijos Jūros Valstybių Tarybai
Autorius: veidas.lt | 2015 07 03 @ 14:14 | Užsienis | No Comments
Baltijos Jūros Valstybių Taryba – tai vienuolika jūra sujungtų, tačiau kai kuriais požiūriais labai skirtingų valstybių. Tai skirtingos istorijos, skirtingų konfesijų, skirtingo gyvenimo lygio valstybės.
Tai 295 mln. gyventojų visose BJVT šalyse ir 8100 km pajūrio. Žiūrėdamas į tokius skaičius, ko gero, dažnas žmogus gali susimąstyti, ar iš tiesų šias šalis jungianti akvatorija gali būti pakankama jungtis bendrai veiklos plotmei atrasti. Atsakymas į šias abejones tebūnie 23-eji sėkmingo BJVT narių bendradarbiavimo metai! BJVT – tai pavyzdinis regioninis bendradarbiavimas užtikrinant stabilumą ir gyventojų gerovę. Tai organizacija, sukūrusi tvirtus ir įvairiapusius santykius su kitomis Europos ir už jos ribų veikiančiomis organizacijomis, stimuliuojamai veikianti kaimyninius regionus.
Savaime suprantama, dabar organizacija susiduria su naujais iššūkiais ir sunkumais. Šie iššūkiai susiję su saugumu: tiek tradiciniu – kariniu, tiek energetinio saugumo požiūriu. Horizonte matyti naujų poreikių ir iššūkių aplinkos apsaugos, infrastruktūros ir ekonomikos plėtros srityse.
BJVT susirūpinusi dėl neigiamos Rusijos ir Ukrainos konflikto įtakos padėčiai regione bei BJVT funkcionavimui. 2014 m. atšaukus BJVT viršūnių susitikimą Turku mieste, o 2015 m. – užsienio reikalų ministrų susitikimą Taline, jau dveji metai Taryba neturi politinio vadovavimo. Tai silpnina saugumo ir pasitikėjimo pojūtį regione, mažėja pasirengimas bendradarbiauti. Tiesa, tai nenubraukia ligšiolinių organizacijos pasiekimų, tačiau kyla abejonių dėl jos efektyvumo ateityje. BJVT privalo apgalvoti savo vaidmenį naujoje realybėje. Lenkija pasirengusi sukurti galimybę tokiems apmąstymams.
Varšuvos bendros veiklos planas
Lenkija mato didėjantį, bet vis dar ne iki galo išnaudojamą Baltijos jūros regiono potencialą. Dėl Europos integracijos proceso pažangos, globalizacijos bei regione vykstančių permainų BJVT būtina iš naujo apibrėžti savo misiją, santykius su kitais regiono formatais bei stiprinti praktinį veiklos aspektą. Būtinas glaudesnis bendradarbiavimas su ES, remiantis ES Baltijos jūros regiono strategija bei Šiaurės dimensija (ES, Islandijos, Norvegijos ir Rusijos bendradarbiavimo platforma). Baltijos regionui būtina bendra vizija ir geresnė valdymo sistema. Tačiau visi jau esantys bendradarbiavimo formatai yra būtini ir svarbūs, nes kiekvienas jų generuoja specifinę pridėtinę vertę. Visi jie turėtų prisidėti prie bendros Baltijos erdvės kūrimo. Vis dėlto būtinas geresnis darbo padalijimas, daugiau sanglaudos ir sinergijos bei koordinacijos, plėtojant struktūrinį dialogą tarp formatų, remiantis bendrais tikslais, dokumentais ir susitikimais.
Perimdama pirmininkavimą Baltijos Jūros Valstybių Tarybai, Lenkija nuosekliai stengsis plėtoti bendradarbiavimą tarp organizacijos narių bei harmonizuoti Tarybos aktyvumą su kitų institucijų, kurių kompetencijos gali prisidėti prie efektyvesnio BJVT misijos vykdymo, veikla. 2015–2016 m. gali būti labai svarbūs suvienijant įvairių institucijų pastangas, nes Lenkija pirmininkaus arba jau pirmininkauja: ES Baltijos jūros regiono strategijos nacionalinių kontaktinių centrų susitikimams, Teritorijų planavimo ir plėtros komitetui (VASAB), Šiaurės dimensijos partnerystės kultūros srityje komitetui (NDPC), o jau ateinančiais metais pirmininkaus Šiaurės dimensijos transporto ir logistikos partnerystės komitetui (NDPTL). Per Lenkijos pirmininkavo laikotarpį suplanuota apie trisdešimt politinio, ekonominio, mokslinio ir kultūrinio pobūdžio renginių.
Pagrindiniai Lenkijos pirmininkavimo prioritetai
Pagrindiniai prioritetai, kuriais Lenkija vadovausis pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu, sutampa su ilgalaike, 2014 m. birželį suformuluota BJVT politika. Ši politika parengta remiantis trimis pagrindiniais ramsčiais: tvarios gerovės regiono kūrimas, regioninio tapatumo stiprinimas, regiono saugumo didinimas. Remdamasi šiais ramsčiais Lenkija suformulavo tris prioritetus:
- tvarios plėtros naujos darbotvarkės sukūrimas,
- kultūros, kaip socialinės ir ekonominės plėtros priemonės, rėmimas,
- civilinės saugos stiprinimas.
Tvarios plėtros naujos darbotvarkės sukūrimas
Tai pirmas prioritetas, kuris bus įgyvendinamas prisitaikant prie didėjančios klimato kaitos, jo tikslas – apriboti ekonominę ir socialinę riziką, susijusią su šia kaita, bei intensyvinti regiono transporto sistemos integracijos procesą. Pirmininkavimo laikotarpiu Lenkija taip pat skirs ypatingą dėmesį regiono energetiniam saugumui ir tiekimo diversifikavimui. Be to, Lenkijos pirmininkavimo laikotarpiu BJVT turėtų didinti inovatyvumą ekonomikos ir mokslo srityse bei sukurti bendrų tyrimų regione strategiją. Lenkija planuoja stiprinti bendradarbiavimą turizmo srityje ir įkurti Baltijos turizmo centrą.
Kultūros, kaip socialinės ir ekonominės plėtros priemonės, rėmimas
Baltijos jūros regione – tai kitas tikslas, būsiantis organizacijos dėmesio centre per Lenkijos pirmininkavimą jai. Lenkijos strategiją šioje srityje galima nusakyti šūkiu KŪRYBIŠKUMAS + BENDRADARBIAVIMAS + PLĖTRA. Lenkija ketina didinti regiono pagrindinių kultūros organizacijų ir institucijų bendradarbiavimo efektyvumą bei remti investicijas į kultūros sritį, pabrėždama jos vaidmenį ekonominei ir socialinei, taip pat turizmo plėtrai. Lenkijos pirmininkavimo laikotarpiu bus įgyvendinta daug projektų, susijusių su Baltijos jūros regiono kultūros vertybių populiarinimu. Puikus tokios veiklos pavyzdys – keletą savaičių prieš Lenkijai perimant pirmininkavimą Gdanske organizuotas festivalis „Musicalia Baltica“, kurio tikslas buvo populiarinti Baltijos regiono valstybių kultūros paveldą.
Lenkijos pirmininkavimo metu vyks Baltijos jūros valstybių kultūros ministrų susitikimas, archeologijos simpoziumas valčių ir nuskendusių laivų liekanų tema, konferencija kultūros, kaip socialinės ir ekonominės plėtros priemonės, tema, Baltijos kelio teatro projektas ir kitos įdomios iniciatyvos.
Gyventojų saugumo stiprinimas
Šiam tikslui įgyvendinti būtina stiprinti regiono reagavimo potencialą bei suderinti BJVT valstybių tarnybų funkcionavimą, taip pat plėsti bendradarbiavimą siekiant išvengti katastrofų – tai Varšuvos 2015–2016 m. siekiai. Be to, Lenkija sieks stiprinti branduolinį saugumą ir radiologinę apsaugą.
Saugumo kontekste negalima nepaminėti vieno pagrindinių Lenkijos tikslų – stiprinti bendradarbiavimą mūsų regiono vaikų saugumo labui. Bus imtasi veiksmų, nukreiptų į globėjų priežiūros deinstitucionalizavimą bei globėjų šeimų statuso gerinimą. Be to, bus stengiamasi užtikrinti sąžiningą įvaikinimą. Visi minėti tikslai yra įtraukti į pirmininkavimo programą.
| Ar žinojai, kad…, arba Baltijos įdomybės apie Lenkiją
Lenkija rūpinasi Baltijos regiono kariniu saugumu - Nuo pat NATO Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misijų pradžios Lenkija aktyviai dalyvauja šiuose veiksmuose. 2015 m. Šiauliuose dislokuoti Lenkijos pilotai šeštą kartą saugojo Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę. - NATO Tarptautinio šiaurės rytų korpuso vadovybė bei štabas turi savo būstinę Ščecine. Pagrindiniai korpuso uždaviniai: bendra gynyba agresijos atveju, NATO taikos arba humanitarinių veiksmų rėmimas bei bendradarbiavimo tarp korpuso valstybių įkūrėjų (Danijos, Vokietijos, Lenkijos) stiprinimas. Lapkritį Lenkijoje vyks didžiausi korpuso istorijoje kariniai manevrai! Padidinus karinę parengtį, korpuso uždavinys bus veiksmai, nukreipti į Baltijos šalių teritorinio saugumo užtikrinimą. - Lenkija buvo karinių manevrų „Baltops“ Baltijos jūroje viena organizatorių. Pratybų tikslas – greitojo reagavimo ir persidislokavimo Baltijos jūroje, kilus kariniam konfliktui Baltijos jūros regione, galimybių patikrinimas. Manevruose dalyvavo apie 50 padalinių iš 15 valstybių. Daugiausiai padalinių iš visų manevruose dalyvavusių valstybių nusiuntė Lenkijos karinis jūrų laivynas – devynis laivus!
Lenkija rūpinasi Baltijos jūros regiono energetiniu saugumu - Kartu su Lietuva Lenkija įgyvendina dujų jungties tarp dviejų šalių projektą. Projekto tikslas – Baltijos šalių dujų tinklo, kuris iki šiol buvo sujungtas tik su Rusijos dujų tinklu, sujungimas su ES tinklu. Lenkija politiniu ir finansiniu požiūriu labai aktyviai remia šį Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui labai svarbų projektą. Jis turės didelės reikšmės visam Baltijos jūros regiono energetiniam saugumui. - 2015 m. bus baigtas įgyvendinti elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas. Per „LitPolLink“ ir analogišką jungtį su Švedija, kuri taip pat baigiama, Lietuvos elektros tinklai bus sujungti su ES tinklais. - Jau 2015 m. numatyta SGD terminalo Svinouiscyje darbo pradžia. Tai bus vienas didžiausių tokio tipo objektų Europoje. Svinouiscio terminalas kasmet galės priimti 5 mlrd. kub. m dujų. Šios investicijos padidins Lenkijos energetinį saugumą 10 kartų.
Lenkija rūpinasi Baltijos jūros švara - Lenkija įgyvendina didžiausią ir brangiausią Europoje aplinkos apsaugos projektą, jo rezultatas – nuo 2000 m. penkiskart sumažėjusi Baltijos jūros tarša. - Lenkija įgyvendina didžiausią pasaulyje žvejybos tinklų vaiduoklių ištraukimo projektą. Vertinama, kad šios akcijos metu (š.m. gegužė–rugpjūtis) bus ištraukta apie 350 tonų žvejų tinklų, netinkamų žvejybai, tačiau prisidedančių prie jūros ekosistemos niokojimo. Ši akcija bus ilgalaikė, nes kuriama elektroninė žvejų tinklų žymėjimo sistema, kuri palengvins paliktų tinklų savininko nustatymą. Tai turėtų apriboti amoralų žvejų elgesį, kai tinklai išmetami į Baltijos jūrą. - Lenkijoje švariausi paplūdimiai prie Baltijos jūros! Šiais metais Lenkijoje 27 paplūdimiai ir šešios valčių prieplaukos pažymėta prestižiniu ženklu „Mėlyna vėliava“. Šį ženklą kasmet suteikia įvairių organizacijų atstovų kolegija, tarp jų yra JT, ES, PPO. Visų šios kolegijos aukštų standartų įvykdymas – ne bet koks laimėjimas, jis pasiektas didelėmis įvairių valstybinių institucijų pastangomis. - Lenkija aktyviai įsitraukia į veiksmus, nukreiptus į cheminio ginklo iš Baltijos jūros dugno šalinimą. Tarp daugybės projektų šioje srityje atkreiptinas dėmesys į strateginį projektą „Assess the need to clean up chemical weapons“ pagal ES Baltijos jūros regiono strategiją, kurį įgyvendinant Lenkija vaidina pagrindinį vaidmenį. Kitas svarbus projektas yra NATO įgyvendinama priemonė „Towards the monitoring of dumped munitions threat“. - Pastaraisiais metais Lenkija smarkiai sumažino azoto ir fosforo išmetimą į Baltijos jūrą. Iš visų Baltijos jūros regiono valstybių Lenkija gali pasigirti žemiausiu azoto emisijos lygiu, skaičiuojant vienam gyventojui, ir antru žemiausiu fosforo emisijos lygiu! - Lenkija ryžtingai stengiasi įveikti vandenų eutrofikacijos procesą (t.y. masinį dumblių žydėjimą, sukeltą žemės ūkio veiklos). Šioje srityje Lenkija įgyvendina vieną didžiausių ir brangiausių projektų Europoje!
Lenkija populiarina Baltijos jūros regiono kultūros paveldą - To įrodymas buvo gegužę Gdanske vykęs festivalis „Musicalia Baltica“, kurio metu žiūrovai galėjo pasiklausyti kitose Baltijos jūros regiono valstybėse kuriančių kompozitorių kūrinių bei pasižiūrėti žodinių-muzikinių spektaklių Baltijos regiono legendų ir padavimų tema. Šio renginio pagrindinė idėja – populiarinti Baltijos regiono valstybių kultūrinį paveldą, kuris iki šiol yra mažai žinomas. Festivalis – pirmas iš daugybės suplanuotų kultūrinių projektų, populiarinančių Baltijos jūros regiono valstybių kultūrinį paveldą Lenkijos pirmininkavimo BJVT laikotarpiu. - Lenkijos miestai prie Baltijos jūros nuolat plečia šiuolaikinių kultūros objektų tinklą. Įspūdingiausi pastarųjų metų pasiekimų pavyzdžiai – didžiulis „Solidarumo“ muziejus legendinėje Gdansko laivų statykloje, šiuolaikinis Shakespeare‘o teatras su pakeliamuoju stogu Gdanske, šiuolaikinis Emigracijos muziejus Gdynės uoste, ar Karłowiczaus filharmonija Ščecine, šių metų gegužę apdovanota prestižiškiausia Europoje architektūros premija – „Miesa van der Rohe“ apdovanojimu ir pripažinta kaip geriausias pastarųjų dvejų metų pastatas Europoje!
Lenkija sumaniai išnaudoja Baltijos jūros išteklius - Lenkijos žemė slepia 1118 tonų gintaro. Stebina tai, kad iš jų 1088 tonos yra Liublino vaivadijoje! Planuojama pradėti gintaro klodų eksploataciją. O Gdanske netrukus turėtų pradėti veikti gintaro karjeras. - Nuo 1994 m. Gdanske vyksta tarptautinė gintaro, juvelyrinių dirbinių ir akmenų mugė „Amberif“. Ji laikoma didžiausia pasaulyje gintaro muge. - Netoli Lebos miesto, Slovinų nacionaliniame parke, 500 ha plote, yra unikalios visoje Europoje judančios smėlio kopos. Kasmet judantį smėlį Leboje aplanko apie 300 tūkst. žmonių. Kiekvieno turisto kelionės pagrindinis tikslas yra įkopti į 30 metrų aukščio kopą (~Góra Łącka~), iš kurios viršūnės galima mėgautis nuostabia Lebos įlankos panorama, o pietų pusėje pamatyti mirusį užpustytą mišką.
- Baltijos jūros dugne gali būti net šimtas tūkstančių nuskendusių laivų liekanų: vikingų valčių, karinių laivų, šiuolaikinių žvejybos laivų. - Ypač daug nuskendusių laivų liekanų yra Gdansko įlankoje bei juostoje tarp Helio ir Lebos. Lenkija sparčiai plėtoja nardymo į nuskendusių laivų liekanas entuziastų turizmą.
Baltijos jūra įkvepia sporto entuziastus! - Lenkų nardytojai yra teigiamai vertinami nardymo prie paskendusių oblektų (~wrek diving~) srityje. Tačiau ne tik! Reikia įrodymų? - Mateuszas Malina 2014 m. lapkritį nustatė naują pasaulio rekordą, be pelekų įveikdamas po vandeniu 226 metrus ir tik kartą įkvėpęs oro per laisvojo nardymo (~freediving~) varžybas Brno mieste! - Š.m. vasarį lenkai pasiekė nardymo dideliame aukštyje Guinnesso rekordą, nardydami viename aukščiausiai pasaulyje – apie 6 tūkst. m virš jūros lygio – esančių ežerų Anduose. - Lenkai daug pasiekę burlenčių sporto srityje. Pvz., daugkartinis pasaulio čempionas, olimpiados bronzos medalio laimėtojas RS:X klasėje Przemysławas Miarczyńskis, 11 kartų pasaulio čempionės titulą burlenčių sporto srityje laimėjusi Dorota Staszewska-Kumiszcze bei daugkartinis buriavimo ir burlenčių sporto pasaulio bei Europos čempionas Piotras Myszka! - Žinomų lenkų buriuotojų sąrašas būtų labai ilgas. Apie gerą formą ir simbiozę su Baltijos jūra liudija faktas, kad lenkai užėmė visas tris prizines vietas 41-ajame buriavimo ant ledo pasaulio čempionate Estijos Hapsalu mieste: aštuntą kartą savo karjeroje aukso medalį laimėjo Karolis Jabłońskis, sidabro – Michałas Burczyńskis, o bronzos – Tomaszas Zakrzewskis. - 2014 m. Varšuvos nacionaliniame stadione Lenkija organizavo uždarų patalpų burlenčių pasaulio čempionatą.
Lenkija investuoja į infrastruktūrą Baltijos jūros regione - Lenkija, bendradarbiaudama su Lietuva, Latvija ir Estija, labai stengiasi įgyvendinti du svarbius infrastruktūros projektus: „RailBaltica“ ir „ViaBaltica“. Pagal „ViaBaltica“ projektą numatyta autostrados nuo Budzisko iki Mazovijos Ostruvos per Suvalkus, Elką ir Lomžą bei Suvalkų aplinkkelio statyba. ES biudžete taip pat numatytas geležinkelio atkarpos Varšuva–Balstogė, kaip „RailBaltica“ dalies, statybos finansavimas. - Vyksta derybos dėl Ščecino–Svinouiscio ir Klaipėdos uostų sujungimo keltais!
Baltijos jūra skatina ekonomikos plėtrą - Per pastaruosius dvejus metus Lenkijos laivų statybos sektorius padarė šuolį technologijų srityje ir dabar jo gamyba pasiekė aukščiausią lygį Europoje ir pasaulyje. 2013 m. šio sektoriaus prekybos vertė siekė apie 10 mlrd. zlotų.
|
Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt
Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/baltijos-juros-valstybiu-taryba-besikeiciancioje-realybeje
Paspauskite čia, kad atspausdinti.