- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Per kiek laiko subyrės Baltarusijos ekonomika?

Autorius: veidas.lt | 2011 06 14 @ 15:00 | Užsienis | No Comments

"Veido" archyvas

Krizė Baltarusijoje pasiekė kulminaciją: valiuta nuvertėjo, verslas bankrutuoja, šioje kadaise pigioje šalyje gyventi per kelias savaites tapo brangiau nei Lietuvoje.

Naktį iš birželio šeštosios valstybinis Baltarusijos koncernas “Belneftechim” šalies gyventojams sukėlė šoką: trečdaliu padidino degalų kainas. Smarkiai pabrango ir importuojami maisto produktai, nes dar gegužės pabaigoje Baltarusijos valdžia ėmė palaipsniui didinti daugumos šalyje parduodamų prekių kainas.

Pavyzdžiui, bananai, kurių kilogramas anksčiau buvo parduodamas už 5,5 tūkst. baltarusiškų rublių, dabar jau kainuoja 10 tūkst. rublių (7,8 Lt), lenkiški obuoliai – 12–14 tūkst. rublių (9–10 Lt).

Nuo birželio 8 d. Baltarusijos ekonomikos ministerija gerokai padidino daugumos šalyje parduodamų cigarečių ir kiaulienos kainas.

Kai kurie importuotojai apskritai pristabdė savo veiklą iki tol, kol baigsis šis finansinis chaosas, tad nemažai prekių jau dingo iš šalies prekybos centrų lentynų, o kai kurios tapo tiesiog nebeįperkamos.

Tad jau galima kelti paradoksalų klausimą, ar dar ilgai lietuviai važiuos į Baltarusiją pirkti pigesnių degalų ar cigarečių, o gal netrukus viskas apsivers ir kontrabandos imsis baltarusiai, nes  Lietuvoje prekės jiems taps pigesnės nei gimtojoje šalyje.

Tiesa, Minsko miesto vykdomasis komitetas paprašė didžiausių parduotuvių tinklų sumažinti kainas mažiausiai 10 proc., o “socialiai jautrios” kainos iš viso buvo įšaldytos iki 2011 m. liepos 1 d., kad tik šis chaosas paprastiems gyventojams atneštų kuo mažiau žalos. Tačiau tai vargu ar įmanoma. Juk skelbiama, kad bendroji infliacija Baltarusijoje metų pabaigoje gali siekti iki 39 proc., nors kai kurie ekspertai žada ją būsiant dar gerokai didesnę.

Prie viso šio chaoso prisideda ir tai, kad baltarusiai gali likti be elektros. Mat dėl “Belenergo” skolų Rusijos kompanija “Inter RAO EES” birželio 9 d. dešimčiai dienų beveik perpus sumažino elektros energijos eksportą į Baltarusiją. Jei skola, kuri siekia jau 1,5 mlrd. rublių (127 mln. Lt) nebus likviduota, vėliau elektros tiekimas gali būti apskritai nutrauktas.

O tai visai realu, nes “Belenergo” už elektrą nemoka jau nuo kovo mėnesio, ir šalys jau kelis kartus tarėsi dėl vis vėlesnio mokėjimo.

Devalvacija: nauda ekonomikai, žala gyventojams

Visa ši suirutė šalyje kaimynėje kulminaciją pasiekė po devalvacijos, kai šalies nacionalinio banko sprendimu Baltarusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo 56 proc., nes Baltarusija priėjo liepto galą – visiškai pristigo užsienio valiutų atsargų.

Pavyzdžiui, kovą valiutos paklausa pašoko iki 736 mln. dolerių, o pasiūla tesiekė 14 mln. dolerių. Aukso ir valiutos atsargos per pirmąjį ketvirtį sumažėjo iki kritinio lygio – 25 proc.

Balandį užsienio valiutos atsargos sumažėjo dar perpus, o gegužės pabaigoje išsisėmė visiškai: šalis nebeturi kuo atsiskaityti su eksportuotojais ir iš ko mokėti palūkanas pirmiau paskolas suteikusiems kreditoriams.

Tokiu atveju devalvuoti vietos valiutą – Baltarusijoje įprasta taktika, be to, kaip tik tai rekomendavo ir Tarptautinis valiutos fondas, kurio patarimų Baltarusijos pezidentas Aliaksandras Lukašenka jau ne kartą paklausė. Bėda ta, kad vienur kamšant, kitur praplyšta.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad sprendimas devalvuoti valiutą trumpuoju laikotarpiu iš tiesų gali padidinti eksportuojamų baltarusiškų prekių konkurencingumą užsienio rinkose, tačiau ilgainiui skaudžiai atsilieps Baltarusijos gyventojų santaupoms.

O juk jau dabar užsienio valiutos – vienintelio santaupų stabilumo garanto – nusipirkti praktiškai beveik nėra galimybių. Teigiama, kad yra bankų, prie kurių eilėse stovi daugiau nei 50 žmonių, nors per dieną valiuta parduodama tik dešimčiai. Tad norint nusipirkti valiutos, kai kuriems eilėje tenka laukti po 5–7 dienas. Be to, kai kurios valiutos keityklos nustatė limitą – vienas žmogus gali nusipirkti ne daugiau kaip 500 ar 1000 dolerių.

Čia svarbu paminėti, kad per pastaruosius mėnesius smarkiai krito ir baltarusių atlyginimai. Pavyzdžiui, iki devalvacijos vidutinis darbo užmokestis Baltarusijoje atitiko 507 JAV dol. (1,2 tūkst. Lt), o dabar oficialiu kursu tesiekia 325 JAV dol. (796 Lt).

Lemiama pasirinkimo akimirka

Analitikų vertinimu, ši krizė Baltarusijoje – natūralus ir neišvengiamas procesas, kurį išgyveno ir Rusija, ir Baltijos šalys, ir kuriam eilė atėjo Baltarusijoje. Mat komandinė ekonomika, kuri yra nuolat apkamšoma skolintais pinigais, esą tiesiog priversta žlugti ir transformuotis į kitokią – liberaliąją.

Tačiau kokia ši transformacija bus Baltarusijoje, vis dėlto dar labai neaišku. Baltarusijos prezidentas yra įpratęs baltarusiams kurti tobulo gyvenimo iliuziją ir šios taktikos nenorės taip lengvai atsisakyti. Prisiminkime, kad net ir tuo metu, kai pasaulyje siautė ekonomikos krizė, Baltarusija per šį sunkmetį yrėsi gana lengvai ir neskausmingai.

Tarkime, BVP kelerius metus iš eilės šioje šalyje augo po septynis aštuonis procentus, smarkiai didėjo socialinės išmokos ir atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams. Klestėjo statybų verslas, nes bankų paskolų portfelis per metus padidėdavo po 40 proc. Biudžeto deficitas tuo metu tesiekė 4 proc., valstybės skola Europos mastu – itin menka, užsienio prekybos deficitas – 16 proc. BVP, infliacija – 10 proc. Galima pastebėti, kad šie skaičiai – labai panašūs į Lietuvos ekonomikos rodiklius ir tendencijas 2007 m. ir 2008 m. pirmoje pusėje – tai yra pakilimo laikotarpiu.

Net ir Lietuvos verslininkams Baltarusijos ekonomika buvo savotiška aukso gysla: daugelis mūsų šalyje merdinčių kompanijų perkėlė verslą į Baltarusiją ir iš esmės prisikėlė bei ėmė skaičiuoti nemenkus pelnus.

Na, o Baltarusijos prezidento retsykiais parodomas palankumas Vakarams pritraukė ir nemažai užsienio investuotojų iš Vakarų Europos. Teigiama, kad užsienio investicijų portfelis Baltarusijoje per pastaruosius kelerius metus išaugo daugiau nei 100 proc.

Tačiau niekas nekalbėjo apie tai, kad Baltarusija sparčiai žingsniuoja į prarają. Šalis tuo metu be saiko skolinosi, be atvangos spausdino pinigus, augino importą, pavyzdžiui, pernai prekių ir paslaugų importuota už 8 mlrd. dolerių daugiau nei eksportuota. Baltarusijos užsienio skola pernai sudarė beveik 45 proc. bendrojo vidaus produkto.

Nepaisant to, dar prieš Baltarusijos prezidento rinkimus pernai gruodį į apyvartą buvo išleista daug naujų rublių, kad būtų beveik 17 proc. padidintas vidutinis darbo užmokestis, nors šis didinimas nebuvo pagrįstas realiu darbo našumo augimu.

Taigi žingsnis po žingsnio šalies ekonomika atsidūrė aklavietėje, ir dabar stabilumui atkurti reikalingos didelės paskolos.

Be to, dabar – lemiamas momentas, kai Baltarusija turės rinktis: sudėtingi, bet kiek įmanoma savarankiškesni laikai, ar sotus gyvenimas Rusijos užantyje, atiduodant jai strateginius objektus ir prarandant bet kokią nepriklausomybę.

Kad Baltarusija pasirinks pastarąjį variantą, neabejoja politologas Gediminas Vitkus. “Daugiausia įtakos Baltarusijai vis dėlto turi Rusija. Ji iš esmės subsidijuoja tą režimą, skolina jiems pinigus. Bet matyt, ne veltui ir už tai jiems vienaip ar kitaip turės būti atlyginta. Galbūt bus galutinai perimta tranzitinių dujotiekių ar kitokio strategiškais svarbaus valstybės turto kontrolė. Rusija sieks padaryti Baltarusiją dar labiau priklausomą”, – tvirtina ekspertas.

Jis sako, kad A.Lukašenkai nebeliko jokių išeičių, tad jis taps Rusijos vasalu.

Panašiai mano ir TSPMI vadovas R.Vilpišauskas. Jis pabrėžia, jog pastarųjų dienų įvykiai atitinka prognozes, kad Baltarusijos režimas suks ne ekonomikos modernizavimo linkme, o skolinsis iš Rusijos prarasdamas dalį ekonominės nepriklausomybės ir įsipareigodamas politiškai.

Tiesa, vis dar išlieka galimybė, kad Baltarusija prašys Vakarų paramos. Juk dar 2008 m. pabaigoje, visuotinės krizės įkarštyje ir dalinio finansų rinkų paralyžiaus metu Baltarusija susitarė su TVF dėl paramos programos. Baltarusijai buvo suteikta pigi paskola, o valdžia tuomet, panašiai kaip ir dabar, vienu mostu 20 proc. devalvavo vietos valiutą.

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/baltarusijos-ekonomika-byra-tiesiog-akyse

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.