Daugybė postus praradusių aukštų valstybės pareigūnų, Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino rankų spaudimai, griežta retorika, numarintas “Leo LT” ir išsaugoti aukšti reitingai. Tai dažniausiai, nors ne visi geru žodžiu, minimi per beveik metus prezidentės D.Grybauskaitės atlikti darbai ar kitoniškumas.

Be abejo, kaip taikliai pastebi “Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys, demokratinėje visuomenėje vienam žmogui sunku padaryti kažką ypač blogo, kaip ir gero, juolab per metus. “Demokratija – ne autoritarizmas, kur diktatorius rytą pabunda ir priima kokį nori sprendimą”, – pabrėžia sociologas. Taigi vertinant šiuo aspektu, bent jau galima atmesti gąsdinimus apie D.Grybauskaitės “šliaužiantį autoritarizmą”, nes, kaip vertina daugelis “Veido” pašnekovų, prezidentei per metus pavyko išsakyti daug ryžtingų siekių, bet ne taip gerai sekėsi nuveikti konkrečių darbų.

Populiarumas prideda galių

Prezidentės pirmame metiniame pranešime pateiktą šiandienos mūsų visuomenės būklę (“Grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą – politika, valdžios institucijomis, savimi ir savo valstybe. (…) Priėjome tašką, kur nepakanka dar vieno eilinio padėties konstatavimo, priminimo apie sunkumus, pasikritikavimų.”) verta patikslinti: per metus valdant D.Grybauskaitei nusivylimas padidėjo kaip niekada anksčiau. Net 15 proc. krito pasitikėjimas “Sodra”, mažiau pasitikima Konstituciniu Teismu, Valstybės kontrole, rekordiškas nusivylimas teismais, Vyriausybe, Seimu, partijomis.

Reitingus pasigerino vienintelė Prezidentūra (nuo 63 iki 73 proc.). Unikalus ir pasitikėjimas D.Grybauskaite: iš karto po rinkimų, kaip rodo “Vilmorus” apklausa, ji pelnė 85 proc. palankių vertinimų, po metų – 84 proc. Tačiau, kaip pastebi V.Gaidys, ankstesniems prezidentams dėl šio posto tekdavo įveikti aštresnę konkurenciją, po rinkimų jų reitingai būdavo žemesni, bet paskui kildavo. Pavyzdžiui, prezidento Valdo Adamkaus populiarumas pirmą kadenciją per metus pakilo nuo 64 iki 85 proc.

Tiek dėmesio D.Grybauskaitės reitingui skiriame neatsitiktinai: vos išrinkta ji pareiškė: “Naudosiuosi ne tik visomis įstatymais suteiktomis prezidentui teisėmis, bet ir savo autoritetu”. Tačiau ką pati prezidentė per metus padarė daugiau už, cituojant ją pačią, “eilinį padėties konstatavimą ar pasikritikavimus”?

"Veido" archyvas

Kaip rodo prieš rinkimus atliktos apklausos. dauguma žmonių Prezidentūroje norėjo matyti asmenybę, kuri šalį išvestų iš krizės. Tačiau D.Grybauskaitė apsiribojo Vyriausybės ir Seimo kritika, nesiūlydama daug konkrečių idėjų ir projektų

Krizės įveikimo receptų nesiūlė

“Tiesiogiai nelabai ką ir galėjo paveikti”, – taip Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka vertina prezidentės pastangas sprendžiant didžiausią pastarųjų metų skaudulį – socialinius klausimus. Paklausus kelių įmonių vadovų, šie net nesiėmė vertinti prezidentės indėlio gelbėjant verslą, sakydami, kad tai – premjero kompetencija.

Vis dėlto pati D.Grybauskaitė po rinkimų yra pareiškusi, kad šiandien valstybei reikia prezidento kasdienėms problemoms spręsti, matyt, todėl žmonės ir pasirinkę ją sunkmečiu. Tad atrodė, kad valstybės vadovė, juolab ekonomistė, finansų guru, pasiraitos rankoves ir kibs į prezidentei neprivalomą, bet krizės ir žmonių lūkesčių diktuojamą darbą – ieškoti sprendimų, kaip kapanotis iš krizės. To leido tikėtis ir pirmas jos užsienio vizitas – ne tradiciškai pas kaimynus lenkus, o į Švediją, vizitą pradedant nuo pokalbio su staiga paskolų portfelį užvėrusio “Swedbanko” prezidentu. Tačiau vėliau D.Grybauskaitė ne vieną kartą pateikė pastabą, kad su ja nekalbėtų kaip su ministre, nes ji – prezidentė. Taip ir liko neįgyvendintas vienas pirmųjų jos reikalavimų “atvelti suveltą mokesčių sistemą”, matyti valstybės finansų visumą. Atvirkščiai – vėl visuomenė gąsdinama naujų mokesčių vizijomis.

Žinoma, šalies vadovė laiku atkreipė dėmesį į daug problemų. “Žinant, koks didelis prezidentės autoritetas, galima manyti, kad ir nuomonės pareiškimas turi netiesioginę įtaką įstatymų leidybai. Tačiau pagal Konstituciją prezidentas turi įstatymo iniciatyvos teisę, kuria ne tik dabartinė, bet ir visi prezidentai per dvidešimt metų retai naudojasi. Nematau šioje srityje permainų”, – konstatuoja R.Lazutka.

Ką duos korupcijai paskelbtas karas

"Veido" archyvas

D.Grybauskaitės kova su korupcija vieniems primena revoliuciją, kiti abejoja pasirinktais bausmių griežtinimo metodais. Tačiau bet kuriuo atveju tai suteikė vilties, kad ir mūsų valstybėje korupcija nebus toleruojama

Vis dėlto kitoje srityje – bandant pažaboti korupciją – prezidentės pastangomis Lietuvoje vyksta, pasak Klaipėdos universiteto istoriko Vyganto Vareikio, beveik revoliucija. Primygtiniu šalies vadovės nurodymu pradėti ardyti monopolininkų klanai, bent jau jų simbolio “Leo LT” neliko, išdrįsta pasipriešinti energetikų ir farmacininkų savivalei, vienų nustatant elektros energijos, kitų – vaistų kainas.

“Deja, nepaisant D.Grybauskaitės tikrai gražios retorikos, tvirtinimo, jog visi lygūs prieš įstatymus, kad reikia pažaboti korupciją, vienintelis rimtesnis jos planas, kaip tai daryti, – siūlymas griežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus. Tačiau kriminologų seniai nustatyta, kad iš tiesų veikia ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas”, – tvirtina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius, anksčiau vadovavęs “Transparency International” Lietuvos skyriui.

Tobulinant teisinę sistemą, gerus prezidentės ketinimus, bet ne jų įgyvendinimą kol kas teįžvelgia ir garsus advokatas Kęstutis Lipeika: “Daugelis keistinų dalykų labai ilgai nusitęsia. Patarėjai, taip pat ir teisės klausimais, – garbingi, išsilavinę žmonės, bet dažniausiai nečiupinėję nė vienos tikros bylos.Nežinau, su kuo aptariami būtini teisės srities pakeitimai, bet racionalių ir radikalių pakeitimų negirdėti”.

Europarlamentaras filosofas Leonidas Donskis labai principingą požiūrį į teisėtvarką, į kai kuriuos pareigūnus, kurie buvo praradę visuomenės pasitikėjimą, vadina vienu svarbiausių D.Grybauskaitės darbų. “Jei prezidentei pakaktų ryžto ir toliau tęsti tokią pat poziciją, tai būtų vienas produktyviausių dalykų, kuriuos ji pradėjo”, – mano europarlamentaras.

"Veido" archyvas

Prezidentė pagarsėjo pomėgiu kirsdinti galvas. Tačiau kaip seksis naujiems vadovams, kuriems pagrindinis keliamas reikalavimas – būti nesisteminiams? Jį atitiko generalinis prokuroras Darius Valys, lig tol vadovavęs trims Akmenės prokurorams

Tačiau kokių vaisių subrandins prezidentės taktika kapoti senas galvas ir jas keisti, anot pačios šalies vadovės, gal ir nekokiais, bet bent jau ne vagimis, anksti spręsti. Beje, ir ji pati “Veidui” yra pripažinusi: “Jei pati sistema nesikeis, nauja galva labai greitai pripras prie senos sistemos ir vėl reikės ją keisti”. Tad ką prezidentė keis – vėl galvas ar sistemą?

Užsienio politika – nesuprantama

Savo užsienio politiką D.Grybauskaitė dar per inauguracines kalbas įvardijo kaip “tvirtą Lietuvos interesų gynimą” vietoje “įsivaizduojamos šalies lyderystės”. Bet tai, kad pirmojo vizito pas naują prezidentę atvyko paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos vadovas, nekokia simbolika.

"Veido" archyvas

Užsienio politikos prioritetu D.Grybauskaitė įvardijo tvirtą Lietuvos interesų gynimą vietoje įsivaizduojamos šalies lyderystės. Tačiau daugeliui toji politika neaiški, nes šalies vadovė susitikinėja su A.Lukašenka, o ne B.Obama

“Man aišku, jog norima balansuoti, siekiama, kad užsienio politika nebūtų vienpusiška, linkstama į gerą kaimynystę. Labai sveikinu bandymus Lietuvą priartinti prie Šiaurės šalių. Yra pamato gerinti santykius ir su Rusija. Tik noriu priminti vieną akivaizdų dalyką: kol to nenorės Rusija, to ir nebus, būtų naivu manyti, kad tai vien Lietuvos iniciatyvos reikalas”, – sako europarlamentaras L.Donskis, prisipažindamas, kad jam lig šiol lieka nelabai aiškūs užsienio politikos prioritetai.

Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis taip pat sakosi įžvelgiantis gana ryškiai ekonomiškai išreikštą prezidentės orientyrą į Rytus. “Tačiau sunku apibrėžti, kaip mes reaguojame į “Nord Stream” dujotiekį ar kaip sutariame su lenkais dėl įvežtinių braškių. O kai per tokį sunkmetį prezidentė beveik nematoma ar per mažai matoma, man atrodo, tada ji netenka prasmės”, – mano autoritetingas pedagogas.

Be pamatuojamų tikslų nebus ir permainų

“Prezidentė nieko Lietuvoje nepakeitė. O pagal visas vadybos teorijas, esant sunkiai padėčiai, vadovas turi imti valdžią į savo rankas ir viską daryti savo rizika, savo protu ir asmenine atsakomybe. Žinoma, galima taip nugyventi visą kadenciją, nieko stipriau nekeisti ir išlaikyti aukštus reitingus. Bet kam mums tada tokia pusiau prezidentinė valstybė, nelabai suprantu”, – neslepia nusivylimo B.Burgis.

Europarlamentaras L.Donskis kur kas palankiau vertina pirmuosius prezidentės metus, didžiausia jų sėkme laikydamas suteiktą viltį, kad iš tikrųjų galime reformuoti valstybę ir daugelyje sričių pasiekti europietiško skaidrumo, sustiprinti demokratiją, netoleruoti korupcijos. Tačiau europarlamentaras linki prezidentei stiprinti kitą darbo barą: “Prezidento V.Adamkaus stiprybė buvo bendravimas, santykis su žmonėmis. Nesakyčiau, kad šis aspektas – didžiausia prezidentės D.Grybauskaitės stiprybė. Į ją žvelgdami matome aukštą pareigūnę, ji griežta ir principinga. Tačiau prezidentės pareigos – ne tik užsienio politika ar valstybės gynyba. Ji turi būti ir visuomenės balsas, kalbant su Vyriausybe ar Seimu, nes prezidentas – vienintelis aukščiausio lygio vadovas, kurį renka visa tauta”, – tikina L.Donskis.

"Veido" archyvas

Prezidentės rinkimų šūkis buvo “Valstybė patikimose rankose”. Norint įsitikinti, ar tikrai taip yra, D.Grybauskaitei patariama kurti darbų, kaip ji pati tarnauja žmogui, atlikimo konkrečios patikros sistemą

“Žiūrėdamas į prezidentės savęs pateikimą kaip prieš tai buvusių lyderių alternatyvą, labai noriu, kad jai pasisektų, – prisipažįsta R.Juozapavičius ir pataria, kaip tai padaryti: – D.Grybauskaitė turėtų imtis kurti prezidento atskaitingumo sistemą: sudaryti konkrečių darbų, kaip ji pati tarnauja žmogui (apie tai ji kalbėjo metiniame pranešime), atlikimo patikros lapą, kuriame būtų pamatuojami rodikliai – tokie, kad per tris sekundes būtų aišku, įvykdė ar ne. Jei D.Grybauskaitė ims kurti konkretesnius prezidento gero valdymo kriterijus, ji taps politike, kuri įgyvendins žadėtas permainas. Priešingu atveju pasibaigus jos kadencijai vėl klausinėsime vieni kitų, kaip mums atrodo, ar ji gerai valdė. O permainų nebus ir D.Grybauskaitė susilygins su ankstesniais prezidentais”, – pabrėžia R.Juozapavičius.