"Veido" archyvas

Sniego patalai bus šiltesni, jeigu mažylis bus aprengtas kaip svogūnėlis

Baimindamiesi ligų šaltuoju metų sezonu tėveliai neturėtų atsisakyti pasivaikščiojimų su mažaisiais gryname ore. Tik reikia tai daryti “su galva”. Kaip rengtis, kad šaltukas nekąstų?

Kiek laiko mažylis turėtų praleisti lauke žiemos metu, priklauso nuo mažylio amžiaus, oro temperatūros, drėgmės bei vėjo. Žiemos metu pirmąją naujagimio kelionę į lauką planuokite maždaug po dviejų savaičių, jei temperatūra lauke minusinė – jo pirmą mėnesį geriau ten ir nevežti. Prie žemesnės temperatūros mažylį iš pradžių pratinkite namie – šilčiau aprengtą paguldykite gerai išvėdintame kambaryje – iš pradžių 15 min., vėliau laiką ilginkite. Lygiai taip pat pamažu pratinkitės pabūti ir lauke, neišeikite pirmąsyk kelioms valandoms.

Šaltis, vėjas ir drėgmė

Naujagimis negali būti vežamas į lauką, jei spaudžia daugiau nei 5–7 laipsnių šaltukas, tačiau jeigu oras sausas ir nėra vėjo, galima pasivaikščioti ir esant dešimties laipsnių šalčiui.

Einant į kiemą su vyresniais vaikučiais, atkreipkite dėmesį, kokio stiprumo ir krypties vėjas – jo saugotis reikėtų labiau nei šalčio. Pats šalčiausiais – šiaurės rytų vėjas. Jeigu tokios krypties vėjo greitis siekia keletą metrų per sekundę, į kiemą geriau neiti, nes tada peršalti galima ir esant nulinei oro temperatūrai. Šalčio poveikį sustiprina ne tik vėjas, bet ir drėgmė. Į kiemą mažyliams nepatariama eiti ir jeigu yra labai drėgna arba staiga smarkiai pradėjo šalti – nieko neatsitiks, jei dieną kitą vaikas praleis namie. Jeigu lauke tik lynoja arba sninga, į lauką eiti galima. Klastingiausia yra saulėta žiemos diena, kai dangus žydras ir atrodo, kad lauke gana šilta. Iš tiesų tos įspūdis apgaulingas – lauke šalta, tad eikite pasivaikščioti trumpam ir šiltai apsirengę. Geriausias laikas pasivaikščioti žiemą – vidurdienis.

Aprengti nei per šiltai, nei per šaltai

Rūpestingos mamos, kurios baiminasi, kad žiemą lauke mažylis nesušaltų, dažnai persistengia – aptūloja tiek, kad vaikas vos įstengia pajudėti. Taip rengdamos mažylius mamos padaro meškos paslaugą – vaikas perkaista, o suprakaitavęs ir staiga atšalęs – suserga. Mažylį patariama rengti “svogūno principu” – apvelkant keletą ne itin storų rūbelių. Tarp kelių drabužėlių sluoksnių esantis oras gerai sulaiko šilumą, o jei mažyliui bus per šilta, vieną rūbelį bus galima nuvilkti.

X Jau vaikštančius mažylius, kurie lauke mėgsta aktyviai dūkti, geriau rengti šiek tiek lengviau. Pirmas “svogūno” sluoksnis turi būti medvilninis, antras – minkštos vilnos drabužiai (vilnos pluošte yra daugiausiai šilumą izoliuojančio oro, ji greitai sugeria ir vėl išgarina drėgmę, taigi mažylis nesuprakaituoja). Viršutinis sluoksnis –  striukė ar kombinezonas – iš nepralaidžios vėjui ir drėgmei medžiagos. Kombinezonas geriau sulaiko šilumą nei kelnytės ir striukė atskirai. Be to, neprilįs sniego. Saugant nuo sniego rankas ir kojas, striukės ar kombinezono rankovių galuose turi būti įvertos gumutės, kurios suspaustų pirštinių viršų, o kelnių apačia apgobtų batukus. Mažylio rankutės taip pat turėtų būti tinkamai apsaugotos nuo šaltuko: pirmas sluoksnis – vilnonė pirštinaitė, antras – neperšlampama pirštinė.

Verta turėti atsargines pirštines, nes dažniausiai jos nuo sniego sušlampa, o šlapiose pirštinėse rankoms ne tik nemalonu, bet ir šalta. Labai svarbu tinkamai parinkti kepurę. Mažiesiems reiktų dėvėti dvi kepurytes – pirmą medvilninę arba šilkinę, o antrą – minkštos vilnos. Šiek tiek vyresniems pakanka ir vienos šiltos kepuraitės. Itin patogu dėvėti kepurę, kuri numegzta kartu su apykaklaite, atstojančia šaliką. Jei dėvite šaliką atskirai, jokiu būdu neriškite jo sulig vaiko nosimi. Jis tik trukdys vaikui kvėpuoti, sudrėks, todėl mažylis gali nušalti skruostus ir smakrą.

X Dar nevaikštančius mažylius reikia aprengti šilčiau – juk vežimėlyje jie nejuda, todėl gali greičiau sušalti. Žiemą kūdikio vežimėlis turi būti su gaubtu – jis apsaugos nuo vėjo ir kritulių. Svarbu gerai apšiltinti vežimėlio dugną – čia turi būti čiužinukas, ant jo dar galima patiesti ir vilnonį pledą ar kailį (pvz., avikailį). Ypač gerai šilumą sulaiko specialūs izoliaciniai kilimėliai, kurių rasite bet kurioje turistinių prekių parduotuvėje.

Jei mažylis vėžinasi rogutėse, ant jų taip pat būtina patiesti apklotą. Pasivažinėjimai rogutėmis turėtų būti trumpi ir tik sausu ir nevėjuotu oru. Aprengtą kombinezonu kūdikį dar galima susukti į vilnonę antklodę. Kūdikiui, gulinčiam vežimėlyje po antklode, pakaks plonos vilnos pirštinaičių. Prieš eidami į lauką, kūdikį pamaitinkite – kad šaltu oru būtų palaikoma kūno šiluma, reikia daug kalorijų. Neleiskite vaikui rogutėse užmigti. Ar mažyliui nešalta, geriausiai tikrinti užkišus ranką už kepurėlės ar apykaklės – šios vietelės turi būti šiltos. Tačiau jeigu galvytė ar nugarytė suprakaitavusios – tai ženklas, kad vaikučiui per karšta, todėl metas baigti pasivaikščiojimą ir keliauti į namus.

Suprakaitavusį mažylį namie iš karto perrenkite sausais drabužėliais.

Geri batukai – pusė šilumos

Geriausi batukai žiemą – natūralios odos, viduje su natūraliu kailiu, tačiau jie nepigiai kainuoja. Jeigu nėra galimybių įsigyti tokių batukų, rinkitės pagamintus iš atsparios vandeniui medžiagos, gerai, jei bent kailis būtų natūralus, nes sintetinis skatina kojų prakaitavimą. Geriau rinktis batukus storu padu, kad šaltis nesiskverbtų nuo įšalusios žemės.

Atkreipkite dėmesį ir į batukų vidpadį, jeigu avalynė nėra pačios aukščiausios kokybės, jį galima pakeisti į storesnį vilnonį ar į specialų vidpadį su drėgmės nepraleidžiančiu apatiniu sluoksniu, panašiu į aliuminio foliją ir vilnone viršutine dalimi. Tokius vidpadžius galima įsigyti avalynės parduotuvėje, tik gali tekti išsikirpti reikiamą dydį. Batukai turėtų būti šiek tiek laisvi, kad šaltesniu oru galima būtų dėvėti vilnones kojines, kad nespaustų kojytės. Jei kojų pirštų galai suspausti, jie gali nušalti net ir kai nelabai šalta. Kad batai ilgiau laikytų ir nepraleistų drėgmės, juos impregnuokite specialiomis priemonėmis.

Jei vis dėlto sušalo

Išėję pasivaikščioti nuolat patikrinkite, ar mažyliui nešalta. Tai suprasite palietę nosytę, skruostukus arba rankytes. Jos turi būti vėsios, bet nešaltos. Jei mažylio oda pasidaro blyškiai pilkšva ar vaikas atrodo mieguistas – tai pavojingi sušalimo požymiai:

• Tuomet skubėkite užeiti į šiltą patalpą. Apskritai pasivaikščiojimus su mažyliu planuokite netoli namų arba ten, kur netoliese galima rasti šiltą vietelę – parduotuvę ar kavinukę. Jei vis dėlto nėra kur prisiglausti, vienintelis būdas šildyti nosį, skruostus, ausis – priglausti šiltas savo rankas, bet ne pūsti nušalusių vietų – gali susidaryti garų kondensatas. Nušalusias rankas geriausia susikišti į pažastis, priglausti prie pilvo, šlaunų.

• Duokite vaikui išgerti šiltų skysčių, geriausia – arbatos. Ji ne tik šildo nušalus ar sušalus, bet ir papildo organizmą skysčių, kurių jis netenka sušalęs. Be to, jų reikia kuo daugiau, kad būtų užtikrinta kraujotaka, nuo kurios priklauso kūno, ypač linkusių nušalti rankų ir kojų, šiluma.

• Nušalusias kūno vietas galima pamerkti į vandenį, tačiau jis neturi būti karštas. Sušalęs žmogus turi atšilti tolygiai, nes dėl staigios temperatūrų kaitos gali sutrikti kraujotaka, o kartu – ir atšilimas “iš vidaus”. Nušalusią kūno dalį iš pradžių reikia pamerkti į drungną vandenį (ne šiltesnį nei 20 laipsnių) ir pamažu pilti vis šiltesnį. Toks vandens šiltinimas turi trukti apie pusvalandį. Jeigu nušalo tokios vietos, kurių negalima pamirkyti (pvz., nosis, ausys, skruostai), galima ant jų uždėti kūno temperatūros vandenyje suvilgytą rankšluostį ar nosinę. Nelaikykite sušalusio vaiko po šildančiomis lempomis, šalia atviros ugnies ar radiatoriaus. Daug geriau mažylį susukti į šiltą antklodę, kad jis pradėtų šilti “iš vidaus”, o ne “iš išorės”.

• Netrinkite ir nemasažuokite nužvarbusios ar nušalusios odelės, nes ji tampa jautri ir galima greitai ją pažeisti. Nuožvarbos atsiranda nedaug nušalus ir dažniausiai ten, kur oda yra menkai pridengta ar visiškai nepridengta – nosies, skruostų, ausų ar rankų srityje. Nužvarbusioje odelėje atsiranda melsvai raudonų dėmių, ji šerpetoja, ima niežėti, oda gali ir pabrinkti. Nušalusi oda bąla, būna labai šalta ir tampa nejautri, nes susitraukia audinių kraujagyslės ir kraujas nebegali pratekėti. Nušalus galūnėms smulkiuosiuose kapiliaruose iš kraujo skystosios dalies gali susidaryti ledo kristalėlių. Todėl trinant nušalusią galūnę tiesiog mechaniškai traumuosime ne tik odos paviršių ,  minėti ledo kristalėliai gali pažeisti kapiliarų vidinį sluoksnį, kartu ir kraujo kūnelius, dėl ko net gali vystytis hemolizė (pažeistų eritrocitų irimas).

• Kūnui šylant, atsiranda deginimo jausmas, nes suaktyvėja kraujotaka. Atšilusi oda parausta, o jei buvo stipriai nušalusi – patinsta minkštieji audiniai, gali iškilti ir pūslių. Atšildytas vietas reikia nusausinti ir, jei jos buvo nužvarbusios ar nušalusios nestipriai, galima patepti riebu kremu. Tačiau jei ant atšildytos odos pasirodė pūslelių – jų netepkite jokiais kremais ir nelieskite, o nedelsdami vežkite parodyti traumatologui. Vykstant į gydymo įstaigą, pažeistas odos vietas uždenkite steriliu tvarsčiu ir laikykite kuo šilčiau, nes dar vienas šitų audinių nušalimas gali smarkiau pakenkti.

• Bendras kūno sušalimas – ypač pavojingas. Ilgai veikiant šalčiui, vėjui, drėgmei organizmas nebesugeba palaikyti reikiamos kūno temperatūros ir ji smarkiai sumažėja (iki mažiau nei 35 laipsnių). Vaikas tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Pastebėjus šiuos požymius būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kai nuo šalčio išberia

Alerginė reakcija, kylanti pabuvus šaltyje, mediciniškai vadinama šalčio dilgėline. Vaikai iki ketverių penkerių metų šia liga serga retai, dažniau ji pasitaiko vyresniems – ypač jei šalčiui alergiški mama ar tėtis. Beje, mažyliai dažnai serga tokia ligos formą, kai sudėtinga tiksliai nustatyti, dėl ko jų organizmas tokiu būdu reaguoja į šaltį. Apie šalčio dilgėlinę dažniausiai pradedama kalbėti, kai kieme spusteli šaltis, tačiau ši bėda gali užklupti ir esant pliusinei oro temperatūrai, jei lauke drėgna ir vėjuota. Beje, kuo stipresnis vėjas, tuo alergija greičiau išprovokuojama, net ir nejaučiant smarkaus šalčio poveikio.

Kas išduoda alergiją šalčiui

• Išėjus į šaltį odą pradeda perštėti, ji parausta. Vėliau oda gali pabrinkti, ją išberia –  atrodo, lyg vaikas būtų nusidilginęs. Paraudusios odos fone gali atsirasti baltų pūkšlių.

• Rankos ir kojos gali pamėlti, patinti sąnariai.

• Dažniausiai alergijos požymiai pastebimi ant nepridengtų kūno vietų: veido, kaklo, rankų. Tačiau kartais alergija gali išplisti po visą kūną.

• Kai alerginė reakcija į šaltį ypač stipri, pabrinksta kvėpavimo takai, todėl prikimsta balsas, pasidaro sunku kvėpuoti.

• Dėl stiprios reakcijos į šaltį ligoniuką gali netgi ištikti kolapsas – sumažėjus kraujospūdžiui vaikas praranda sąmonę.

• Išgėrus šalto gėrimo ar suvalgius šalto maisto, sergantiems šia liga gali pabrinkti virškinamojo trakto gleivinė ir prasidėti pilvo skausmai.

• Pirmieji alergijos požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus 10–20 min. nuo kontakto su šalčiu, bet retsykiais – ir po kelių minučių, ir po keliolikos valandų.

Kaip nustatyti

Jeigu kyla nors menkiausias įtarimas, kad mažylį kamuoja alergija šalčiui, būtina alergologo konsultacija, nes šią ligą, kaip ir kiekvieną kitą, reikia gydyti. Laukti, kol alergija pati savaime praeis – negalima: liga gali pradėti progresuoti, keisti savo formą, darytis pavojingesnė.

Šalčio alergijos diagnozę gydytojas patikrina ledo (šalčio) mėginiu, kai indelyje esantis ledo gabalėlis dedamas dilbio srityje ir palaikomas tam tikrą laiką. Jeigu reakcija teigiama, kontakto vietoje iškyla pūkšlė. Šį iš pažiūros paprastą testą gali atlikti tik gydytojas – tik jis tiksliai galės nustatyti diagnozę ir, jei būtina, skirti tam tikrų vaistų.

Suvaldyti sunku

Šalčio alergija sunkiai pasiduoda gydymui. Kaip ir kitų alerginių ligų atveju, pati efektyviausia priemonė – stengtis išvengti alergeno, šiuo atveju – šalčio.

• Rekomenduojama negerti šaltų gėrimų, nevalgyti ledų ar kito šalto maisto.

• Šalčiui alergiškas mažylis rankas tegul plauna tik šiltu vandeniu.

• Šaltuoju metų sezonu į kiemą susiruošusį vaiką šiltai aprenkite. Jei lauke labai šalta, drėgna ir vėjuota, be būtino reikalo geriau iš viso neiti iš namų. Likus 15–20 min. iki išvykos į lauką, mažylio veidą ir rankas patepkite riebu kremu ar tepalu, sudėtyje neturinčiu vandens.

• Yra manoma, kad ligos paūmėjimo galima išvengti odą palengva grūdinant. Grūdinimo procedūras galima pradėti tik vasarą, kai lauke pakankamai šilta. Odą šiek tiek patrinti ir apipilti maždaug 25 laipsnių šilumos vandeniu. Po kelių tokių seansų vandens temperatūrą palengva mažinti iki 10–15 laipsnių šilumos.

• Šalčio alergija gali atsirasti be aiškios priežasties, bet lygiai taip pat ir išnykti. Kartais ši liga kamuoja tik keletą mėnesių, o kartais – ir visą gyvenimą.