- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Vyriausybė kontrabandininkus vaikosi su pirmtakų grėbliu

Autorius: veidas.lt | 2014 02 18 @ 08:00 | Teisėsauga | No Comments


Nelegali akcizinių prekių rinka Lietuvoje „verta“ per 1 mlrd. Lt nesumokėtų mokesčių, tačiau nenuoseklus, proginis akcizų kėlimas biudžeto pajamas ne didina, bet net sumažina.

„Užėjęs į vieną nedidelę parduotuvę Šakių rajone pasiteiravau pardavėjos, kiek degtinės butelių per dieną ji pardavusi. Moteris atsakiusi, kad tik vieną, ir tą patį pirko pro šalį važiavęs žmogus,  ne vietinis. Šis pavyzdys demonstruoja tikrąją padėtį – juk ne paslaptis, kad stikliuką mėgstantys asmenys kaime renkasi ne legalius alkoholinius gėrimus, bet pigius falsifikatus“, – pasakoja premjeras Algirdas Butkevičius.
Ne tik ne paslaptis, bet vos ne trečdaliui gyventojų – norma: įvairiose apklausose apie penktadalis pripažįsta, kad patys ar jų šeimos nariai pirko ar vartotojo nelegalių gėrimų, apie trečdalis – kontrabandinių cigarečių, panašiai tiek – automobilių kuro.
Tad A.Butkevičius, kaip ir jo pirmtakai, kyla į nuožmią kovą su kontrabanda, taip iš šešėlio į valstybės biudžetą tikintis nukreipti šimtus milijonų, kurių trūks plyš dabar skubiai reikia surasti pažadams  pensininkams tesėti. Bet, kaip galima spręsti iš darbo grupės, ieškojusios, kur jų rasti, ir ši Vyriausybė, kaip ir jos pirmtakės, lipa ant to paties grėblio.
„Veidas“ aiškinasi, kodėl lig šiol nesiseka sutramdyti šešėlio akcizinėse „nuodėmių“ – cigarečių ir alkoholio rinkose.

Beveik kas dešimtas biudžeto litas – iš „nuodėmių“ rinkos
Kad ir kiek šaipytasi iš Vyriausybės, kad norint padėti pensininkams, teks daugiau gerti, bet faktas lieka faktu – arti penktadalio valstybės biudžeto pajamų (2014 m.planas – beveik 3,5 mlrd. Lt) sudaro akcizo mokesčiai. Iš jų kiek daugiau nei pusė – automobilių kuro, o likusi dalis – alkoholio ir cigarečių.
Akcizinių prekių indėlis į bendrą gerovę būtų dar didesnis, jei ne šešėlinė jų rinka: kaip rodo įvairūs tyrimai, šešėlis apima apie 28 proc. stipriųjų gėrimų, apie 27 proc. cigarečių ir apie18 proc. automobilių kuro rinkos. Legalioji šių produktų rinka pernai į valstybės biudžetą sumetė atitinkamai 807 mln., 723 mln. ir 1,8 mlrd. Lt, tad, vadinasi, jei šešėlį pavyktų išvilkti į šviesą, aritmetiškai skaičiuojant iš alkoholio valstybės kišenė kasmet galėtų papilnėti dar beveik 300 mln., iš cigarečių 280 mln., o iš kuro beveik 400 mln. Lt, taigi iš viso arti 1 mlrd. Lt, o priskaičiavus ir PVM, galimas įsteigti naujas darbo vietas ir jų mokesčius ir dar daugiau. Legalaus verslo aljanso, vienijančio akcizinių prekių prekybininkų, didmenininkų ir gamintojų įmones, skaičiavimais, dėl slepiamų akcizinių prekių mokesčių valstybė ir jos žmonės kasmet praranda 1,5 mlrd. Lt, t.y. kiekviena bendrojo ugdymo vidurinė mokykla netenka po milijoną litų kasmet.
„Tačiau nors teoriškai galima suskaičiuoti, kiek dėl kontrabandos, akcizinių prekių padirbinėjimo, nelegalios prekybos jomis prarandame mokesčių, puikiai suprantame, kad tai nėra lengvai pasiekiamos biudžeto lėšos. Didelė dalis žmonių šias prekes nelegaliai perka būtent todėl, kad jos pigesnės. Jei staiga nelegalios prekės būtų nebeprieinamos, tai nereiškia, kad visi nelegalių prekių pirkėjai pereitų į legalų vartojimą“, – aiškina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Na, dalis gal sumažintų šių prekių vartojimą ar jų atsisakytų. Tačiau naivu tikėtis, kad išradingas lietuvis nesugebėtų kažkokiu būdu prasimanyti pigesnių prekių. Beje, kontrabandinės prekės, tik mažesniu mastu, egzistuoja net turtingose valstybėse: kriziniais 2011-aisiais, „Nielsen“ tuščių cigarečių pakelių tyrimo duomenimis, šių prekių rinkos šešėlis Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje siekė 22 proc.
Tad tranzito valstybėje, kokia yra Lietuva, juolab turint omeny, kad kaimyninėje Baltarusijoje cigarečių pakelis, skaičiuojant litais, vidutiniškai kainuoja 1 Lt, Kaliningrado srityje apie 2,50 Lt, o Lietuvoje – apie 7,50 Lt, dirva dar didesnei kontrabandai itin palanki. Didžiausią muitininkų sulaikytų prekių dalį ir sudaro tabako gaminiai – pernai  117 mln. vnt. cigarečių, įvertintų 45 mln. Lt. „ 1 proc. tabako rinkos lygu 11 – 12 mln. Lt akcizo mokesčio ir PVM, tad verta pasistengti dėl rinkos kiekvienos procentinės dalies. Pavyzdžiui, 2012 m. valstybės nesugebėjimas pažaboti nelegalią tabako rinką reiškė 441 mln. litų prarastų valstybės biudžeto pajamų“, – skaičiuoja Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius  Ramūnas Mačius.
Tačiau kas lemia, kad, „Nielsen“ tyrimų duomenimis, cigarečių šešėlis per pastaruosius penkerius metus šokinėja nuo 13 iki 43 proc.?

Akcizo šuoliai – nuostolis valstybės biudžetui
„Cigarečių kontrabanda neatsirado iš niekur – ją sukūrė pati mūsų valstybė, ir dabar su reiškiniu, kurį pati sukūrė, ji ir kovoja. Sukūrė, nes pakėlė akcizus iki tokio lygio, kad produktas tapo nebeįperkamas. O kaimyninėse šalyse akcizai, automatiškai ir kaina, mažesni”, – kodėl šešėlio dalis cigarečių rinkoje taip šokinėja, aiškina tabako gamintojų atstovas R.Mačius.
LLRI skaičiavimu, mokesčiai cigarečių pakelio kainoje sudaro ypač didelę dalį – net 81 proc. – akcizas 64 proc., PVM dar 17 proc. (degtinės butelio 64 proc., benzino 50 proc.), todėl akcizo pakilimai rūkaliams labai juntami. Akcizų nulemti kainų su Baltarusija ir Rusija skirtumai – pagrindinė cigarečių kontrabandos priežastis.
„2007-2009 m. Lietuva pagal ES reikalavimus turėjo pasiekti minimalius akcizo reikalavimus cigaretėms ir trejus metus kasmet juos didino po 25-30 proc., tad kainos oficialioje rinkoje padvigubėjo, nelegali rinka išaugo daugiau nei dukart, o valstybės biudžetas prarado apie 100 mln. Lt mokesčių. Bet koks didesnis akcizo kėlimas smarkiai atsiliepia cigarečių kainai ir tada vartotojai ieško jų šešėlinėje rinkoje. Beje, Latvijoje šešėlis buvo užėmęs dar daugiau nei Lietuvoje – krizės įkarštyje buvo pasiekęs net pusę rinkos“, – primena R.Mačius. Tiesa,  estai, kaip ir daugelyje sričių, ir čia labiau lygiavosi į Vakarų europiečius – jų cigarečių rinkos šešėlis 2011 m. siekė 18, 4 proc.
Kai nuo 2011 m. pereita prie nuoseklaus ir mažesnio akcizo kilimo, šešėlis ėmė trauktis, legali rinka atsigauti. Cigarečių, už kurias buvo sumokėtas akcizas, skaičius pradėjo stabilizuotis ir net kiek augti, biudžeto pajamos iš cigarečių akcizo kilti: nuo 546 mln. Lt 2010 m.iki 723 mln. Lt pernai.
Tačiau nepaisant, kad dėl stabilios akcizų politikos ir efektyvaus teisėsaugos institucijų darbo cigarečių rinkoje šešėlis kiek mažėja, Lietuva išlieka tarp didžiausio šešėlio šioje srityje ES šalių.  R.Mačius konstatuoja, kad, žinoma, akcizas kils ir toliau, nes – kai kalba eina apie sveikatai žalingus produktus ar tokius, kurie sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, valstybė ir tokiu būdu nori sumažinti jų vartojimą, tokia ir ES politika. „Cigarečių gamintojai tai suvokia. Bet valstybė turėtų būti nuosekli ir neviršyti 10 proc. akcizų augimo per metus, nes kai kaina auga labai ženkliai, vartotojams atsiranda savotiškas keršto valdžiai jausmas. O pripratęs prie nelegalios produkcijos legalios paskui ir nebeieško”, – sako R.Mačius.
Tad bet kokia pagunda vėl didinti akcizą šuoliais, o ne, kaip planuojama, po nedaug – 4-5 proc. kasmet, kad iki 2018 m. būtų įvykdyti prisiimti ES įsipareigojimai, grėstų dideliais praradimais.
Kad ir toks pavyzdys: 2009 m. tabako akcizas padidėjo 77 proc., bet pajamos iš akcizo tais pačiais metais padidėjo vos 1 proc., o 2010 m. sukėlė legalios rinkos ir pajamų griūtį. Toks pavyzdys įrodo, kokios netoliaregiškos ir rizikingos buvo valdančiųjų vizijos tesėti pažadus pensininkams didinant alkoholio akcizą iki 20 proc.

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/vyriausybe-kontrabandininkus-vaikosi-su-pirmtaku-grebliu

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.