Šimtadienį atšventusi Ukrainos vyriausybė ir parlamentas pateisino toli gražu ne visus ukrainiečių lūkesčius.

Vos prieš tris mėnesius Ukrainos ekonomikos ministru tapęs lietuvis Aivaras Abromavičius, kaip ir dar keturi ministrai bei tiek pat viceministrų, gali būti atleistas. Apie tai, kad prezidentas Petro Porošenka ir ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas susitarė „performatuoti“ ministrų kabinetą ir sudarė nebetinkamų ministrų sąrašą, užsimena „neįvardyti šaltiniai“ Ukrainos prezidento administracijoje ir Aukščiausiojoje Radoje.

Tarp gresiančių permainų priežasčių – ne tik A.Abromavičiaus įgyvendinama valstybinių įmonių pertvarka, kelianti turtingiausių Ukrainos verslininkų nepasitenkinimą. Gali būti, kad A.Abromavičius, kuris, kaip ir kiti vyriausybės ekonominio bloko ministrai, į vyriausybę buvo deleguotas prezidento politinio bloko, pakliuvo į politinių nesutarimų tarp prezidento ir premjero, taip pat ir vyriausybės bei Ukrainos nacionalinio banko, girnas.

„Stratfor“ analitikai atkreipia dėmesį, kad nesutarimai dėl Ukrainos monetarinės politikos kurso jau pareikalavo pirmųjų galvų. Vasario pabaigoje Ukrainos nacionaliniam bankui nusprendus dar labiau sustiprinti valiutos kontrolę, tai yra ne tik prižiūrėti visus 50 tūkst. JAV dolerių viršijančius išankstinius importuotojų mokėjimus, bet ir uždrausti vietiniams bankams skolinti įmonėms, kurios už paskolą ketina įsigyti užsienio valiutos, vyriausybė privertė banką atšaukti šį sumanymą ir netgi prabilo apie jo vadovės Valerijos Gontarevos, galbūt įsivėlusios ir į korupcijos skandalą, atsistatydinimą. Tačiau A.Abromavičius gali būti pirmas. Mat jei pasitvirtins V.Gontarevos perspėjimai, kad laikantis įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) gamtinių dujų tarifai Ukrainos vartotojams gali išaugti 280 proc., arba 3,8 karto, šilumos energijos kainos – 66 proc., o infliacija metų pabaigoje dėl to gali siekti 25–26 proc., reikės ieškoti kaltų. Juk naujoji valdžia ukrainiečiams žadėjo, kad padėtis ims stabilizuotis, o ši tampa dar sudėtingesnė.

BVP pernai susitraukė beveik 10 proc. Centriniam bankui palūkanų normą pakėlus nuo 7 iki 20 proc., grivinos vertė sumažėjo beveik dviem trečdaliais, dėl to pašėlo infliacija, pastaruoju metu siekianti 30 proc. Bandant suvaldyti padėtį, Ukrainos užsienio valiutos atsargos susitraukė nuo 16 iki 7 mlrd. dolerių.

O vienas pirmųjų kaltininkų, kad niekas per daug negerėja, sąraše – ekonomikos ministras A.Abromavičius, be kurio pastangų ir išganinga, ir kartu pragaištinga sutartis su TVF dėl 17,5 mlrd. dolerių Ukrainos kreditavimo programos galbūt visai nebūtų buvusi pasirašyta. A.Abromavičiaus, kaip ministro, nenaudai – ir tai, kad skandaluose skendi Ukrainos fiskalinė tarnyba, prieš kurią A.Jaceniuko nurodymu jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Visa ši sumaištis finansų institucijose ne tik sunkiai dera su Ukrainos įsipareigojimais Tarptautiniam valiutos fondui, bet ir gali pakišti koją Ukrainai gaunant Pasaulio banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paramą.

Tiesa, pats A.Jaceniukas šalį neva ištikusią politinę krizę neigia ir aiškina, esą bendras ir darnus vyriausybės, Aukščiausiosios Rados ir prezidento institucijos darbas vyksta nepertraukiamai bei sklandžiai.

„Vyriausybei pirmosios šimtas dienų nebuvo lengvos, tačiau ji su jomis susitvarkė ir išliko vieninga. Be to, nėra jokio ministrų juodojo sąrašo“, – tikina vyriausybės vadovas ir prisiekinėja, kad dabartinis koalicijos darbas esąs kaip niekada vieningas, o partneriai suprantą, kad kuriama bendra geresnės Ukrainos vizija ir ateitis.

Tiesa, Ukrainos gyventojams tai ne taip akivaizdu kaip A.Jaceniukui. Sociologinės apklausos liudija, kad politikų ir institucijų darbą visuomenė vertina jei ne skeptiškai, tai gana atsargiai. Ir tikrai ne todėl, kad tai precedento neturinti vyriausybė, kurioje amžiaus vidurkis vos vos viršija 44 metus, o 14 iš 20 kabineto narių – politinio elito naujokai. Septyni ministrai – naujokai net politikoje apskritai, mat į vyriausybę pateko tiesiai iš verslo. O trys ministrai tik prieš šimtą dienų tapo Ukrainos piliečiais: lietuviui A.Abromavičiui, JAV pilietei Natalijai Jaresko ir Gruzijos piliečiui Aleksandrui Kvitašviliui atitinkamai ekonomikos, finansų ir sveikatos ministrų portfeliai buvo įteikti kartu su Ukrainos pasais.

Penkių nepriklausomų organizacijų sudarytas ministerijų, Nacionalinio banko ir „Naftogazo“ reitingas atskleidžia, kad vien jaunystės ir švarios politinės praeities vyriausybėje, kuriai dirbti tenka ypač kebliomis aplinkybėmis, nepakanka.

Nė viena ministerija šiame reitinge negavo maksimalaus galimo balo, kurį sudaro visuomenės nuomonė ir ekspertų vertinimas. Priešingai, geriausiai įvertinta Infrastruktūros ministerija surinko tik 12 balų iš 20 galimų. Maža to, tik penkių ministerijų darbas buvo įvertintas teigiamai, tarp jų – ir tų, kurioms vadovauja ministrai iš tariamo juodojo sąrašo, įskaitant ir A.Abromavičiaus Ekonomikos ministeriją.

Regis, ukrainiečiai puikiai suvokia, kad Ukrainoje neišvengiami nelengvi politiniai sprendimai. Kaip kitaip paaiškintume, kad reformų nepabūgusios institucijos ir ministerijos yra geriausiai vertinamų sąrašo viršuje.

Net kylančios dujų kainos nei gyventojams, nei ekspertams nesutrukdė gana palankiai įvertinti dujų monopolininko valstybės valdomo „Naftogazo“, kuris anksčiau buvo ne daugiau nei korupcijos ir grobstymo sinonimas.

O reformų vengiančios ar joms trukdančios ministerijos sulaukė daugiausiai kritikos. Štai skandalų krečiama Energetikos ir anglies pramonės ministerija vertinama blogiausiai iš visų. Be šios ministerijos, tarp prasčiausiai vertinamų – ir kitos laukiamų permainų nesiėmusios, tačiau brangiausiai valstybei kainuojančios Socialinės politikos, Informacijos, Gynybos ministerijos.

Vis dėlto P.Porošenka ir A.Jaceniukas neprašovė dėl ministrų amžiaus. Analitikai atrado neabejotiną ryšį tarp ministerijų vadovų amžiaus ir jų teigiamo vertinimo. Žinoma, tokį vertinimą galėjo nulemti ir subjektyvus noras Ukrainos politikoje išvysti naujų veidų, tačiau ne mažiau tikėtina ir tai, kad jaunesni ministerijų vadovai ryžtingiau nei politikos senbuviai ėmėsi drąsių ir nepatogių reformų.

Ukrainos parlamentas – Aukščiausioji Rada irgi sulaukė vertintojų rykščių. Neseniai Ilko Kucherivo vadovaujamas Demokratinių iniciatyvų fondas atliko ekspertų apklausą, prašydamas įvertinti trijų mėnesių parlamentarų pastangas. Daugiau nei trys dešimtys ekspertų pareiškė esą nusivylę parlamento veikla ir tik dešimt Aukščiausiąją Radą įvertino teigiamai. Net ir pozityvius vertinimus pateikusiems ekspertams kliuvo biudžeto priėmimo procesas, kurio metu buvo gerokai nukrypta nuo koalicijos susitarimo. Šiaip ar taip, iš dešimt galimų balų Aukščiausioji Rada iš ekspertų tegavo 4,2, taigi egzamino neišlaikė.

Nepaisant to, patys parlamentarai savimi labai patenkinti. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Hroismanas šimtadienio proga skaitytame pranešime gyrėsi, kad per tris mėnesius parlamentarai pateikė 770 įstatymų pataisų projektų, iš kurių beveik šimtas jau priimti. „Tai labai optimistiškai nuteikianti statistika, – pareiškė jis. – Ką jau kalbėti apie tai, kiek pasistūmėta reformuojant nacionalinį saugumą ir gynybą, teisėsaugą, kiek daug nuveikta kovojant su korupcija“.

Be to, pasak V.Hroismano, labai reikšminga ir tai, kad pamažu vyksta decentralizacija.

Tačiau tiek vietos ir užsienio ekspertai, tiek patys ukrainiečiai jau spėjo pastebėti, kad reformos vykdomos per lėtai, o institucijos neretai stokoja politinės valios jas paspartinti.

Pernelyg vangiai įgyvendinami antikorupcijos įstatymai, nedaug pasistūmėta vykdant prokuratūros, valstybinių institucijų ir viešojo administravimo pertvarką, sukuriant palankią aplinką verslui, reformuojant energetikos sektorių ir stiprinant šalies energetinį savarankiškumą.

Be to, Ukrainai reikalingos ir konstitucinė bei rinkimų reformos, kurios sustiprintų demokratinę sistemą, užtikrintų geresnį atstovavimą Ukrainos piliečių interesams ir suteiktų daugiau skaidrumo politiniam šalies gyvenimui.

Rima Janužytė