Vieno iš neteisėtai atleistų FNTT vadovų Vytauto Giržado pergalė teisme prieš Vidaus reikalų ministeriją prikišamai rodo, kad teisybę Lietuvos teismuose rasti galima ir be mitingų aikštėse, šaukiant apie „visagalį klaną“.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino buvusio FNTT direktoriaus pavaduotojo V.Giržado ieškinį ir nusprendė, kad jis turi būti grąžintas į pareigas, priteisiant 20 tūkst. Lt moralinės kompensacijos ir dar po 6,3 tūkst. Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį. Mat pavasarį didžiulį politinį skandalą sukėlę buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymai, kuriais iš V.Giržado pirma atimta teisė dirbti su slapta informacija, o paskui jis atleistas iš tarnybos, buvo parengti nesilaikant įstatymų ir todėl naikintini.
Tai yra teismas patvirtino tai, ką nuo pat pradžių sakė tiek V.Giržadas, tiek už atsisakymą atleisti jį iš darbo vien pagal melo detektoriaus rodmenis pareigų irgi netekęs FNTT direktorius Vitalijus Gailius: visi eksministro R.Palaičio veiksmai, kuriais jis, gelbėdamas savo kailį, stengėsi patenkinti prezidentę, ieškojusią kaltų dėl informacijos apie „Snoro“ tyrimą nutekinimo į žiniasklaidą, buvo neteisėti.
Žinoma, Vidaus reikalų ministerija dar skųs Apygardos teismo sprendimą aukštesnei instancijai, ir būtų keista, jei būtų kitaip: retas atvejis, kad su atleistais darbuotojais besibylinėjanti darbovietė atsisakytų kovos iki galo, darydama tai neretai vien iš principo. Gal ir gerai – jeigu tiek V.Giržadas, tiek įkandin jo ir V.Gailius, kurio ieškinys dar laukia teismo sprendimo, savo teisumą įrodys visose be išimties tiesinėse instancijose, niekas negalės regzti sąmokslo teorijų, esą teismai grąžino juos į darbą tik todėl, kad to reikalavo premjeras Andrius Kubilius ir kiti įtakingi Seimo politikai.
Lygiai taip pat niekas negalės aiškinti, esą V.Gailius ir V.Giržadas tapo visagalio klano sąmokslo auka, tad siekti jų grįžimo į tarnybą galima tik mitingais aikštėse prie Seimo ir Prezidentūros, o ne teismuose, nes šiuos, pasak sąmokslo teorijų kūrėjų, taip pat valdąs su saugumu, prokurorais ir žiniasklaida susijęs, tad neįveikiamas teisėjų klanas. Tuomet, pavasarį, labiau ant “bačkos” lipti ar prieš televizijų kameras staipytis, nei kruopščiai dirbti rengiant įstatymų pataisas linkę Seimo nariai buvo akivaizdžiai sutrikę, kai V.Gailius su V.Giržadu, užuot kopę kartu su jais į tribūnas (ir kėlę „gynėjų“ populiarumą prieš rinkimus), tik kukliai padėkojo už paramą, bet paprašė daugiau to nedaryti, nes juodu visiškai pasitikį Lietuvos teismais, tad reabilitacijos sieksią teisiniu keliu.
Praėjo pusmetis bylinėjimosi ir pasirodė, kad abu žymūs teisėsaugininkai buvo teisūs, o skardinių būgnelių mušėjai (ilgainiui sulindę po violetinės spalvos vėliava) su savo pasakomis apie visagalį klaną liko kvailio vietoje. Ne tik todėl, kad pirmos instancijos teismas patenkino vieno iš neteisėtai atleistųjų FNTT vadovų ieškinį.
Praktiškai tuo pat metu kaip V.Gailiaus byloje Vilniaus apygardos teismas atmetė Vilniaus 3-iojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl kovo mėnesį vykusio mitingo atleistiesiems FNTT vadovams paremti organizatorių išteisinimo. Šie buvo kaltinami organizuojant mitingą pažeidę Susirinkimų įstatymą, bet vasarą vykusiame procese Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo išteisinti. Dabar, atmetus policijos apeliaciją, seni sąjūdininkai Romualdas Ozolas, Bronius Genzelis, Alvydas Medalinskas išteisinti galutinai.
Paradoksas, bet, užuot pašlovinę Lietuvos teismų teisingumą (o kartu ir save pačius, kaip Lietuvos teisinės valstybės kūrėjus), jie toliau burnoja prieš šalies teisinę sistemą. Išgirdęs galutinai jį išteisinusį nuosprendį R.Ozolas pareiškė, esą policijos paduotas apeliacinis skundas buvęs „policijos sukilimas prieš teismus“! Nors aukštesnės instancijos teismai tam ir sukurti, kad į juos apeliuotum, jei netenkina pirmos instancijos sprendimas. Liūdna girdėti tokius, švelniai tariant, labai neprotingus žodžius iš vieno valstybės atkūrėjų bei Konstitucijos autorių lūpų, bet ką darysi – amžius bei dar iš sovietmečio paveldėtas įsitikinimas, kad „valdžia neteisiama“, daro savo…
O gal šis, irzliai demonstratyvus, nepasitenkinimas tik dangsto kovotojų su klanais sutrikimą suvokus, kad visa tai, dėl ko jie šaukė mitingus ir lipo į tribūnas, buvo galima pasiekti tiesiog su gerų advokatų pagalba? Nes nors įvairūs klanai (ką čia neigti), tarp jų – ir teisėjų, egzistuoja, jie toli gražu nėra tokie visagaliai, kokiais juos bandoma vaizduoti. Tereikia pabandyti su jais pakovoti, ir paaiškėja, kad baimės tik akys buvo didelės. Tai kadaise įrodė advokatas Kęstutis Čilinskas, laimėdamas Dalios Budrevičienės atlyginimo vokeliuose bylą. Dabar tai įrodė buvę FNTT vadai ir, gal net prieš savo valią, profesionalūs „kovotojai su klanais“.

Nors įvairūs klanai tikrai egzistuoja, jie toli gražu nėra tokie visagaliai, kokiais juos bandoma vaizduoti.